Smaller Default Larger

Vaikas su "motoriuku"

Tėvai laimingi, jei jų vaikas aktyvus ir besidžiaugiantis gyvenimu, nuolat siekiantis susipažinti su naujovėmis, komunikabilus ir drąsus. Aktyvus vaikas – tai sveikas vaikas: jei adekvačiai situacijai jis verkia ir juokiasi, lengvai randa kontaktą su suaugusiais, vadinasi, jo vystymasis normalus.

 

Tačiau pastaruoju metu specialistai skambina pavojaus varpais: daugėja vaikų, kurie yra pernelyg aktyvūs. Hiperaktyvus vaikas nuolat kur nors skuba, nuolat ką nors ima į rankas, stipriai gestikuliuoja, daug kalba, nepabaigęs sakinio, pradeda kitą. Hiperaktyviam vaikui būdinga nuotaikų kaita: jis čia juokiasi, čia verkia.

„Hiperiukas“ dažnai būna ir agresyvus, nuo jo darželyje kenčia kiti vaikai. Jam sunku sukaupti dėmesį, užsiimti kokia nors veikla ilgiau negu kelias minutes, jis nuolat kažkur skuba, o uždavęs klausimą, nesidomi atsakymu, nes jam jau rūpi kažkas kita. Toks vaikas sunkiai užmiega ir dažniausiai miega neramiai, blaškosi per miegus. Dieną jo paguldyti praktiškai neįmanoma – darželio auklėtojos išbando visus įmanomus migdymo būdus, tačiau dažnai nuleidžia rankas.

 

Pasireiškia dar kūdikystėje

 

Hiperaktyvumas vaikui pasireiškia ankstyvame amžiuje: dar būdamas kūdikis, vaikas blogai miega, prastai valgo ir dažnai rodo kaprizus. Tačiau vaikui nustačius hiperaktyvumą, tėvai gali koreguoti jo elgesį, kol vaikas išeis į mokyklą. Aišku, tam prireiks nemažai jėgų ir teks koreguoti ne tik vaiko, bet ir savo elgesį. Laiku nesusirūpinus, vaikui mokykloje gali kilti nemažai problemų. Hiperaktyvus vaikas nemoka sutelkti dėmesio, jam sunku mokytis, nes yra nedėmesingas, jam sunku susikoncentruoti. Paaugęs „hiperiukas“ pasižymi agresyvumu, jis dažnai papuola į blogą kompaniją arba sukuria tokią pats. Todėl įtarus, kad vaikas hiperaktyvus, reikėtų kuo anksčiau kreiptis į specialistus: pirmiausia pasikalbėti su pedagogu ir psichologu, vėliau – su neurologu. Hiperaktyvumo diagnozę turi patvirtinti neurologas.

 

Vaikas – nekaltas

 

Nėra vieningos nuomonės apie tai, kas nulemia vaiko hiperaktyvumą. Dažniausiai teigiama, kad hiperaktyvumą lemia genetika arba vaiko socialinė aplinka. Kai kurie specialistai tvirtina, kad vaiko hiperaktyvumą nulemia patirta gimdymo trauma, nesklandus gimdymas. Kas bebūtų kaltas dėl vaiko hiperaktyvumo, reikia kuo anksčiau pratinti vaiką tvarkytis su savo emocijomis ir koreguoti jo elgesį.

„Hiperiuko“ tėvai ir artimieji pirmiausia turi atminti pagrindinį dalyką: tokio vaiko negalima barti už tai, kad jis yra hiperaktyvus, nes jis dėl to nekaltas. Su tokiu vaiku bendrauti reikia ramiai, be emocijų protrūkio, nes nuo artimųjų emocijų jis dar labiau „užsives“. Tokiam vaiku labai svarbūs ir pagyrimai –girti vaiką būtina tada, kai jis kokį nors darbą atlieka iki galo, nes hiperaktyvus vaikas dažnai meta, ką pradėjęs, neatlikęs užduoties, nes tiesiog užsiėmimo viduryje praranda susidomėjimą.

Hiperaktyviam vaikui nuo pat mažumės būtinas dienos režimas: jisturi keltis, valgyti ir miegoti visuomet tuo pačiu laiku. Labai svarbu kuo daugiau laiko su vaiku praleisti lauke, kur jis gali žaisti aktyvius žaidimus ir taip išlieti savo energiją. Kai kurie psichologai netgi rekomenduoja žaisti agresyvius žaidimus, duodant valią neigiamoms emocijoms. Tik reikia paaiškinti tokio žaidimo taisykles: pavyzdžiui, jei leistite vaiką mėtytis akmenimis, paaiškinkite jam, kad galima juos mėtyti tik į žemę, o ne į žmones ar gyvūnus. „Hiperiukus“ labai ramina akmenukų mėtymas į upę ar ežerą, tad sušilus orui, dažniau stenkitės su vaiku išeiti pasivaikščioti prie vandens, prisirinkę akmenukų.

 

Ką vaikas valgo?

 

Reikia peržiūrėti ir mažylio meniu: kuo mažiau jam duokite kepto, sūraus, aštraus maisto. Jam tinka troškintas, mažai sūdytas maistas, stenkitės, kad jo racione netrūktų vaisių, daržovių ir pieno produktų. Stenkitės, kad vaikui neutrūktų vitaminų ir mikroelementų. Ir dar: neverskite vaikučio valgyti, jei jis nenori.

Neurologas hiperaktyviam vaikui gali skirti gydymą medikamentais. Stenkitės laikytis gydytojo nurodymų. Vaiką raminamai veikia ir masažas – masažuoti gali ir patys tėvai. Vakare vaiką išmaudykite vonioje su valerijonais, melisa ar mėtomis – tai veiks jį raminančiai.

Būti hiperaktyvaus vaiko tėvais nelengva: jie reikalauja daug dėmesio, kantrybės, su juo nuolat būtina bendrauti „akis į akį“. Būtina atsiminti: hiperaktyvumas – ne liga, o būklė, todėl ją galima koreguoti. O hiperaktyvus vaikas – toks pat, kaip ir visi vaikai, tik turintis daugiau energijos. Su tokiu vaiku reikia kuo daugiau bendrauti – kuo geriau jį pažinsite, tuo bus lengviau suprasti, ko jam reikia. Psichologai ir neurologai teigia, kad hiperaktyvumas „išaugamas“ paauglystėje. Todėl didžiausias „hiperiuko“ tėvų uždavinys – palengvinti jo gyvenimą, koreguojant jo elgesį, valdant emocijas ir mokant jį prisitaikyti visuomenėje.

 

Mamos patirtis

 

Aleksandra, 7 m. Levo mama:

„Auginu dabar jau septynmetį „hiperiuką“. Tai - išties nelengvas išbandymas.
Levas gimė natūraliai, tačiau gimdymas nebuvo sklandus, dėl ko vėliau paaiškėjo, jog vaikas patyrė gimdymo traumą.
Ankstyvoje kūdikystėjė sūnus buvo labai irzlus, sudėtingas kūdikis, daug verkdavo. Vėliau paaiškėjo, kad turi gimdymo traumos neurologinių pasėkmių, kurios vėliau „išsiliejo“ į hiperaktyvumą.
Dabar yra madinga sakyti „mano vaikas hiperaktyvus“, tačiau bet koks aktyvumas, net labai didelis, nėra hiperaktyvumas. Tai yra patologiška būklė, kuri pakeičia visos šeimos gyvenimą ir turi rimtas pasekmes.
Kai sūnui buvo 4 metai, aš išėjau iš darbo (kitaip buvo nebeįmanoma) ir pradėjau individualią veiklą fotografijos srityje (alexphotography.eu). Dabar turiu galimybę darbą derinti su vaiko auginimu.
Šiuo metu mūsų namai – karo laukas. Įsivaizduokit, kad turite 10 vaikų, visi jie laksto, šūkauja ir daro betvarkę, ir dar vienuoliktą -  paauglį, kuris tranko durimis, puola į ašaras dėl menkniekių, nuolat ginčyjasi, „psichuoja“ ir, be abejo, neklauso! Štai kas yra hiperaktyvumas.
Opiausia problema yra net ne namai, o ugdymo įstaiga, kurioje vaikas yra disadaptuotas ir nuolat kenkia kitiems.
Darau viską, kas nuo manęs priklauso: stengiuosi, kad sūnus laikytųsi dienos režimo, taisyklingai maitintųsi (mažiau kvietinės duonos, jokių saldumynų, tik vaisiai, kontroliuoju mitybos įvairovę), perku vitaminus , specialiai subalansuotus hiperaktyviems vaikams.  Dažnai hiperaktyviems vaikams trūksta tam tikrų mikroelementų, kas gali provokuoti hiperaktyvų ir asocialų elgesį. Jam būtina vartoti omega-3 ir omega-6 riebiąsias rūgštis. Vengiame ilgai būti audringoje aplinkoje (žaidimų kambariuose, vaikų gimtadieniuose, prekybos centruose), nes tai „užveda varikliuką“ dar labiau.
Kadangi sūnaus atvejis yra pakankamai sunkus, mokykloje privalėsime koreguoti mokymosi programą, vartoti vaistus.
Yra nuomonė, jog hiperaktyviam vaikui yra energijos perteklius, kad jam reikia lankyti sporto būrelius, užtikrinti jam aktyvų laiko praleidimą, tačiau tai - mitas. Tokie vaikai turi energijos tiek pat kiek visi kiti, tik nekontroliuoja savo aktyvumo režimo. Aktyvus vaikas, pašokinėjęs ant lovos, pavargs ir atsisės pailsėti, o hiperaktyvus vaikas negali nustoti šokinėti, nors ir jaučia stiprų nuovargį. Tokiems vaikams reikia sukurti kuo ramesnę aplinką, rasti individualius būdus organizuoti jiems kuo ramesnę veiklą.
Tikiuosi, kad užaugęs sūnus ras savo kelią gyvenime, sugebės mylėti ir būti normaliuose santykiuose su žmonėmis, viliuosi, kad išmoks nukreipti padidintą aktyvumą reikiama kryptimi ir bus naudingas visuomenei. Padarysiu viską, ką galiu”.

 

Audronė Riškutė

 

Aleksandros Rastenės nuotr.

Redakcijos žodis

RUDUO!!! Dievas žemę spalvina įvairiausiomis spalvomis. Kaip ir mūsų gyvenimus… Vos spėjai pasidžiaugti vaiskiomis, žiūrėk - akis jau temdo liūdesio atspalviai. Ir taip viskas ratu: ruduo – pavasaris, džiaugsmas – nusivylimas, gimimas – mirtis… Rodos, tik vakar lydėjai atžalą į pirmąją klasę, o šiandien jau ji žengia į universitetą. Vos sušokate sūnaus vestuvėse valsą, nespėjate pasidžiaugti laisve ,,be vaikų”, o jūs jau – seneliai, ir žavėtis jau tenka ne savo gyvenimo rudeniu, o anūkų pavasariais.

Dėl to ir nuostabus gyvenimas. Žavėkitės kiekvienu medžio lapu lyg meno kūriniu, dovanokite aplinkiniams ne tik vasarą rinktų čiobrelių arbatos šilumą, džiaukitės nekartojamomis akimirkomis su mylimais žmonėmis ir daugiau laiko skirkite sau. Nes gyvenimas toks trapus… Lyg meniškai nunertas bobų vasaros simbolis – voratinklis. Ar nuo medžio nukritęs ir akimirksniu skilęs kaštonas…

Tarsi pirmos šalnos pakąstas rožės pumpuras…