Smaller Default Larger

Kelionės planas – Panemunės pilys

atostogoskaime.lt nuotr.Į Žemaitiją ar prie jūros paprastai važiuojame autostrada – patogu ir greitai, ypač, jei į darbą ar su reikalais. Bet kelias nuobodus, beveik nėra miestelių ar dėmesio vertų kraštovaizdžių su panoraminėm aikštelėm. Kad kilometrai neprailgtų, galima kelio dalį skirti senosios Lietuvos istorijos žinioms pagilinti. Vaikams mokytis ne tik iš vadovėlių irgi patiks. Nuo Kauno prasideda garsiųjų Panemunės pilių maršrutas.

Netoli Laikinosios sostinės yra Raudondvaris. Jo pavadinimas siejamas su raudonų plytų dvaru, kuris pastatytas XVI a. pabaigoje ( iki tol vadinosi Naujuoju Aukštadvariu). Lietuvoje yra septyni Raudondvariai, o šalia Kauno esantis – pats didžiausias (kartais vadinamas didžiausiu Lietuvos kaimu). Raudondvaris – viena seniausių Kauno rajono gyvenviečių. Nuo XIV amžiaus jis buvo svarbių istorinių įvykių vieta. Ties Nemuno ir Nevėžio santaka stovėjo Vyrgalės pilis, kur nuolat vyko kovos su kryžiuočiais. Raudondvario dvarą įkūrė Kauno vėliavininkas Vaitiekus Dziavaltauskas, o XIX a. jį valdė grafai Tiškevičiai, pavertę dvarą kultūros ir menų centru. Jie dvare sukaupė didelę biblioteką ir meno kūrinių kolekciją (išvežta per I- ąjį pasaulinį karą), įkūrė parką, dvare veikė vyno darykla ir plytinė.

Kita stotelė – Vilkija,  25 km nuo Kauno nutolęs savitas kalvų miestas, 80-90 m virš jūros lygio. Visas miestelis yra vertinga architektūros visuma, pradėjusi formuoti nuo XVI amžiaus. Vilkija yra vienintelis miestas Lietuvoje, kurio praeityje didelę reikšmę turėjo upės griaunamoji galia – keičiantis Nemuno vagai, miestas kilo į šlaitą, o apatinėje upės terasoje statėsi kompaktiškai ir dažnai degė. Valstybės saugomos ir dėmesio vertos senos miestelio gatvės, išlikę nuo XIV amžiaus. Miestelyje verta aplankyti perkėlą per Nemuną – Vilkijos valtinę, pasigrožėti unikaliu kraštovaizdžiu. 

Nespėję aptarti Vilkijoje patirtų įspūdžių, tik už 15 km atvyksite į Seredžių. Seredžiaus apylinkėse žmonės gyveno jau akmens amžiuje,  o pats miestelis ėmė kurtis XVI a. ir buvo svarbus prekybos centras prie Nemuno, kur gyveno daug pirklių ir amatininkų, buvo pastatytos katalikų ir protestantų bažnyčios. 1829 m. vanduo nuplovė nemažai namų ir bažnyčią – viskas nugarmėjo su potvynio vandenimis.

Seredžiuje yra piliakalnis, kaip ir kiti piliakalniai, menantis aršias kovas su kryžiuočiais ir vadinamas Palemono kalnu. Pasak legendos, ant šio piliakalnio įsikūrė gyventi iš Romos imperijos pabėgęs kunigaikštis Palemonas su 500 Romos didikų. Palemono sūnūs ir vaikaičiai valdė dideles sritis ir įkūrė miestus. Vaikaitis Kernius įsikūrė tolėliau nuo Seredžiaus, dešiniajame Neries krante ir vietovę pavadino Kernave. Ant piliakalnio stovėjo pilis, 1293 m. paminėta Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“. Šią pilį kryžiuočiai puldinėjo nuo 1293m. ir atsilaikė ji iki 1363 m. Tais metais pilis buvo sudeginta ir niekada neatstatyta.      

Pietinėje miestelio dalyje yra senkapių, datuojamų III-IV a.

Pavažiavus dar 10 km. panemune, pasitinka Veliuona, galbūt  pavadinta  kažkada čia stovėjusios mirusiųjų deivės Velionės šventyklos garbei.

Veliuona – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, jos pilis pirmą kartą paminėta 1291 metais. Miestelis įsikūręs dviem aukštais Nemuno terasoje – Pakalnėje ir Antkalnėje. Nuo Pakalnės atsiveria paukščių regykla, o stačiuose Nemuno slėnio krantuose stūkso du Veliuonos piliakalniai. Ant vieno piliakalnio stovėjo Junigedos pilis, kuri nuo 1315 metų vadinama Veliuonos vardu. Pilis daug kartų buvo puldinėta. Kad sugriautų pilies įtvirtinimus, kryžiuočiai panaudojo net keturis taranus. Gynėjai, matydami, kad neatsilaikys, susidegino. Papilio centre yra deivės Velionės aukuras. Manoma, kad čia, kryžiuočiams pirmą kartą panaudojus šaunamąjį ginklą, žuvo kunigaikštis Gediminas. Archeologinio parko piliakalnis, vadinamas Gedimino Kapo kalnu, yra į rytus nuo Veliuonos piliakalnio.

Priešais Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią stovi paminklas kunigaikščiui Vytautui Didžiajam, čia 1421 metais įsteigusiam parapiją, o šalia jo – akmuo su įspausta pėda. Senovėje akmenys su pėdom žymėdavo genčių gyvenamąsias vietas. Netoli akmens yra S. Straigio sukurta meninė kompozicija – ant akmens padėtas kalavijas ir karūna, simboliai laikų, kai XII-XV a. – 250 metų trukusiame gynybiniame kare prieš kryžiuočius  Veliuona buvo svarbiausias Lietuvos gynybos centras.

 

Parengė Jūratė Stulpinienė

 

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.