Smaller Default Larger

Tas viliojantis pirties garas

Žiemą visiems norisi šilumos, daug kas svajoja apie šiltus egzotiškus kraštus ar bent jau maudynes SPA centre. O gal nereikia ieškoti taip toli? Ar šiltus kraštus ir SPA centrą gali atstoti paprasta pirtis? Papasakoti apie jos subtilybes paprašėme „Lietuviškos pirties akademijos“ vadovo Rimo Kavaliausko.

 

Pirties istorija

Kiekviena pirties procedūra - tai kelionė į save pojūčių upėmis ir patyrimų kalnais. Pirtis visais laikais buvo ta vieta, kur žmogus ne tik nusiprausdavo, bet ir atnaujindavo harmoningą ryšį su gamta. „Pati pirties idėja labai sena. Ko gero, tokio pat senumo, kaip ir žmonija. Nebūtų buvę pirties, kas žino, ar būtume išgyvenę, ypač mūsų šalto klimato kraštuose, kuriuose vasaros – vos trys mėnesiai, o kitu laiku žmonėms reikėjo spręsti klausimą, kaip nusiprausti, sušilti. Pačios pirmosios pirtys buvo tiesiog akmenų krosnys toje pačioje gyvenamojoje patalpoje. Užpylus vandens atsirasdavo garo, būdavo galima nusimesti drabužius ir nusiprausti. Vanduo taip pat buvo šildomas metant į jį įkaitusius akmenis“, - apie pirties ištakas pasakoja pirtininkas. Anksčiau Lietuvos kaime buvo įprasta į pirtį eiti kartą per savaitę, pabaigus savaitės darbus. Dar pirtį kurdavo ypatingais atvejais, prieš šventes ar kam nors susirgus (pirtyje buvo gydoma nemažai ligų), pabaigus svarbius darbus (pvz., miežių kūlimą).

 

Pirties poveikis

„Pirtį, kaip energetiškai valančią procedūrą, bioenergetikai rekomenduoja visiems, kieno darbas susijęs su žmonėmis, bendravimu, komunikacija ir panašiai. Pasak tyrimų, 75% žmonių į pirtį eina dėl streso, tad bet kuri pirties procedūra turėtų būti stresą malšinanti. Jei pirminė pirties paskirtis ir funkcija buvo tiesiog sušilti, nusiprausti, pasimasažuoti po sunkių darbų maudžiančius raumenis (t.y. fizinis poveikis), tai dabar daugeliui žmonių ji yra antistresinė, atpalaiduojanti procedūra, - kodėl taip dažnai žmonės pamėgo šiuos malonumus aiškina pirtininkas. „- Masažu, vanojimu, kontrastinėmis  pirties procedūromis atpalaiduodami raumenų ir sausgyslių įtampas, mes atliekame į priešingą pusę nukreiptą veiksmą – atpalaiduojame ir susikaupusias psichines įtampas, stresą“. Pirties šiluma, malonios atpalaiduojančios procedūros, prisilietimai, aromatai, garsai, pojūčiai – visa tai skatina vadinamojo laimės hormono - endorfino - gamybą.

Rimo pasiteiravome, kokiais atvejais pirtis yra gydymo priemonė, o kokiais į ją geriau neiti? „Pirties šiluma yra puiki peršalimo, kraujotakos, sąnarių susirgimų profilaktinė priemonė. Ji atpalaiduoja žmogų, suteikia jam kelias laimės valandėles. Su prakaitu iš organizmo pasišalina daug toksinų, kenksmingų medžiagų“, - apie pirties naudą sveikatai pasakoja R. Kavaliauskas. „- Pamažu ir taisyklingai šildant bei vėsinant kūną, pasiekiami vis gilesni odos, raumenų sluoksniai. Oda pasidaro lygesnė, švaresnė ir skaistesnė, organizmas užsigrūdina ir tampa atsparesnis ligoms“. Veikiant karščiui, visiškai pasikeičia įprasta kraujotaka: kraujas plūsteli į odą, taip ją vėsindamas, o vidaus organai tam tikra prasme pailsi (kaip tik todėl pirtyje reikėtų vengti sunkiai virškinamo maisto). Kontrastinės procedūros – gera treniruotė, stiprinanti širdies ir kraujagyslių sistemą. Tačiau, anot Rimo, kontrastinių procedūrų turėtų vengti turintys itin aukštą kraujospūdį, sergantys kai kuriomis širdies ir kraujotakos ligomis.

Kai kurios pirties procedūros iš šalies atrodo netgi bauginančiai. Pvz., maudymasis eketėje ar vanojimas vantomis. Ar tai tikrai tinka tik ekstremalių pojūčių mėgėjams? „Vanojimas vantomis – puikiausias masažas, derinantis mechaninį, terminį, aromaterapinį poveikį, ypač veiksmingas tiek po sunkių fizinių krūvių, tiek kai tiesiog skauda, maudžia sąnarius, nugarą, raumenis, tiek kaip anticeliulitinė procedūra“, - kad vanojimas nėra ekstremalus tikina R. Kavaliauskas. Po kelių užėjimų į pirtį, kai kūnas stipriai ir tolygiai įkaista, galima ir sniegu išsitrinti ar į eketę niurktelėti... „Tačiau pasinerdami į šaltą vandenį, būkite atsargūs – tokiu atveju išsiplėtusios kraujagyslės staigiai susitraukia, kraujo spaudimas šokteli, o paskui nukrinta ir gali gerokai apsvaigti galva. Todėl įkaitusį (pvz., po vanojimo) ir einantį atsivėsinti žmogų reikia palydėti, paduoti jam ranką, kad apsvaigęs neslystelėtų“, - įspėja patyręs pirtininkas.

 

Kaip teisingai „pirtintis“, kad tai būtų sveika ir malonu?

Kaitinantis pirtyje labai svarbu laikytis principo: „Svarbiausia – nepakenkti“. „Pirmą kartą užėjus į pirtį, pakanka pabūti tiek, kiek malonu, iki pirmo prakaito. Lengvai sušilus, lengvai atvėstama priepirtyje. Užėjus kitą kartą, sušylama stipriau – tada jau galima apsipilti vėsiu vandeniu ar išeiti į lauką. Tai vadinama biorezonanso principu – kuo labiau sušylama, tuo stipriau atvėstama“, - pataria sveikos pirties ekspertas R. Kavaliauskas. Tačiau jis įspėja nevartoti kavos, alkoholio – tokio krūvio gali būti per daug! Daugeliui lietuvių pirtis tebeatrodo girtuoklysčių vieta. „Pirtis ir alkoholis – nesuderinami dalykai“, - įspėja R. Kavaliauskas.

Kaip dažnai galima eiti į pirtį, kiekvienas turėtų spręsti pats. Ko gero, pirtis kartą per savaitę daugeliui būtų pats geriausias variantas. „Tačiau, jei norisi daugiau ar jei pakanka mažiau – kodėl gi ne? O per daug gali būti visko. Net ir pirties. Ypač tokios, prie kokios daugelis esame įpratę – karštos, sausos ir nesaikingos. Visgi, jei pirtyje šildotės teisingai, švelniai ir įsiklausydami į savo kūno pojūčius, jos perdozuoti sunku. Panašiai kaip sunku perdozuoti duonos. Tiesiog ateis momentas, kai pirties nesinorės – beliks klausyti savo kūno“, - pirtį su duona lygina Rimas.

Kosmetikos parduotuvėse būna įvairių pirčiai skirtų kosmetikos priemonių, kai kas joje naudoja druską, eterinius aliejus ir t.t. Malonus aromatas, jaučiamas pirties procedūros metu, yra vienas iš svarbiausių pirties poveikių žmogui. Normaliomis sąlygomis žmogus aromatą uodžia uoslės organais, o pirtyje – dar ir visu odos paviršiumi. Sudarius kūrybinę sąjungą su pirties kvapu ir jį sumaniai naudojant galima daryti tiesiog stebuklus – malšinti galvos skausmą, pakelti nuotaiką, gydyti nudegimus, skatinti virškinimą, nuraminti ir įaudrinti jausmus... Pirtyje naudojame ne tik ir ne tiek aukštos potencijos grynus eterinius aliejus, bet daugiau minkšto, ramaus poveikio vandenines kvapiųjų augalų ištraukas, mirkinius, trauktines. Jų kompozicijos pritaikomos įvairiuose pirties procedūros etapuose: prakaitavimo skatinimui, poilsio metu, vanojimui, kosmetinių kaukių sudėčiai.

Pirtis – ko gero pati seniausia žinoma SPA procedūra. Tačiau ir namuose galime palepinti kūną malonumais. „Žinoma, oda pirtyje sušildoma ir išvaloma kur kas geriau, tačiau iš bėdos tiks ir šilta vonia ar karštas dušas. Sušilusią ir atmirkusią odą jau galima šveisti, valyti, trinti, tada – maitinti, tepti kaukes. Tie, kas pasiilgsta pirties ir neįsivaizduoja jos be vantų, medžių ar žolių, vantas gali naudoti ir namuose, vonioje – kompresams, aromatinėms ir gydomosioms vonioms ar tiesiog vietoj plaušinės. Tam puikiai tiktų, pavyzdžiui, beržo vanta, atpalaiduojanti pertemptus raumenis, turinti plaunančių ir valančių savybių ir, žinoma, maloniai kvepianti. Tačiau geros pirties visgi niekas neatstos...“, - sako „Lietuviškos pirties akademijos“ vadovas.

Pirties šiluma, natūralios žolelių arbatos, kvapnūs augalai, vantos, masažai, sodrios muilo putos, medus, aliejai... ir truputėlis paslapties. Ką tame atrasite, priklausys tik nuo jūsų pačių. Galbūt – malonumą ir atgaivą kūnui. O gal – kelią į nušvitimą. Dideli dalykai dažniausiai būna tokie apgaulingai paprasti...

 

Ligita Šoliūnienė

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.