Smaller Default Larger

Kalėdų dvasia. Ar galime ją rasti savyje?

Ar tikite tuo, jog pasaulyje gyvuoja Kalėdų dvasia? Aš tikiu. Nors ji nematoma, rankomis negaliu paliesti jos šilumos ir akimis pamatyti visų stebuklų, aš vistiek jaučiu jos egzistavimą. Ją  pastebime tik  tuomet, kai pradedame gyventi akimirkomis, vedančiomis per trapų žiemos sniegą link paslaptingosios nakties stebuklų išsipildymo. Šiuo laikotarpiu mes pasikeičiame. Būname nebe vieni: šalia mūsų atsiranda kažkas nepaprasto, mumyse gyvybę atranda Kalėdų dvasia, kuri apgaubia rūpestingumo, džiaugsmo ir šilumos skraiste. Kiekvieno širdis siekia gėrio, džiaugsmo ir tyrumo. Kalėdinės nuotaikos dėka mūsų sielos pakyla aukščiau ribų, kurias esame nusistatę kasdienybėje. Gera atsiplėšti nuo žemės ir nors trumpam virsti angelu, gebančiu geriau pažinti laimę.

 

Vaikai žino, kas yra tikras tikėjimas

Gyvenimo pradžia - vaikystė. Kiekvienas ją turėjome, ja džiaugėmės ir nė akimirkai nedrįsome abejoti, jog tai, kas atrodo tikra, gali būti išgalvota. Vaikai savyje turi  nuoširdų tikėjimą, kuris tiesia tvirtą kelią  kalėdinės nuotaikos egzistavimui ateityje. Mes viso gyvenimo kelionę pradedame nuo akimirkų, kurios atrodo paprastos, tačiau turi itin svarbią reikšmę. Jei tikime stebuklais vaikystėje, tikėsime ir ateityje, pasikeis tik pačio stebuklo suvokimas.

Artėjant  Kalėdoms sunkiausia užduotis vaikams - laukti. Kiekviena diena būna ilga ir nuobodi, visi seni žaislai nebereikalingi ir neįdomūs, galiausiai imama abejoti, ar Kalėdų senelis iš vis pasibels į namų duris. Mažylį nuramina jo šeima ir jis supranta, kad laukimas turi pabaigą, išauš nuostabusis rytas.  Jis įsivaizduoja rogutėmis atvykstantį Kalėdų senelį ir naujus žaislus, su kuriais, atrodo, drauge praleis visą savo gyvenimą. Tą džiaugsmą, kurį vaikas patiria, pamatęs dovanas, jas išpakuodamas ir pirmą kartą jomis žaisdamas, sunku apibūdinti. Jis tiesiog nuostabus ir tyras, jis nepakeičiamas. Mažieji yra nusipelnę tikėti ir laukti stebuklų, privalome stengtis, kad jų pasaulio suvokimas kuo ilgiau išliktų vaikiškas.

 

Stebuklai virsta tradicijomis

Visos paslaptys anksčiau ar vėliau vistiek išaiškėja, tačiau noras tikėti stebuklais širdyje išlieka amžinai. Paaugliai įsilieja į kalėdinės nuotaikos gyvenimo ritmą  kaip ir visi kiti aplinkiniai žmonės. Sakoma, kad paauglystė - sudėtingasis žmogaus gyvenimo laikotarpis, šie žodžiai verčia kitaip žiūrėti į jaunuolius bei baimintis jų nuomonės. Tačiau tai tokie patys žmonės, kuriais buvote jūs, buvo, yra, o gal dar tik bus jūsų vaikai. Jų viduje apsigyvenusi Kalėdų dvasia yra savotiška ir įdomi. Tik jie pastebi, jog mandarinai yra vienas iš svarbiausių Kalėdų akcentų, o dovanų planavimas ir dekoravimas jiems tampa sudėtinga misija. Kad ir kaip bebūtų, jie džiaugiasi kiekviena Kalėdų detale ir su nuoširdžia nostalgija mena savo vaikystę, kurioje Šv. Kalėdos buvo didžiausias stebuklas. Dabar šis stebuklas sužemiškėjo, tačiau, kaip ir anksčiau, išliko nepaprastai jaukus ir šiltas.

Paaugliai nemėgsta prekybos centruose pardavinėjamų kalėdinių dekoracijų, kurios pasirodo mėnesiu anksčiau ir patvirtina savo dirbtinumą. Viskas yra per daug sumaterealizuota, o tai niekina ir menkina tikrąją Šv. Kalėdų dvasią. Juk ją kiekvienas išgyvena asmeniškai. Kalėdos pasibeldžia į žmogaus širdį, o žmogus maloniai atveria save.

 Dauguma šio amžiaus žmonių labiau mėgsta dovanas dovanoti, o ne gauti, tačiau, kad ir kaip bebūtų, net pati menkiausia gauta smulkmena kiekvieną žmogų verčia šypsotis ir džiaugtis gyvenimu. Taigi, Šv. Kalėdos tampa šilumos, jaukumo ir tyrumo laikotarpiu – šventa tradicija, kuri niekada nepraranda savo tikrosios dvasios.

 

Kalėdų džiaugsmas - šeima

Laikui bėgant gyvenime daug kas pasikeičia, tačiau tikrosios vertybės išlieka amžinai. Šeima - tai didžiausias turtas, kurį privalome vertinti. Kodėl tik per Kalėdas mes tampame tokie artimi? Mus užlieja gėrio ir jaukumo banga, iš kurios nenorime išnerti. Šitą nuostabią būseną pirmiausia pastebi šeimos nariai, tik jie pirmieji pajaučia mūsų geros nuotaikos šilumą.

Eglutės bei namų puošimas, valgių gaminimas, Šv. Kūčių vakaro planavimas, dovanų pirkimas ir noras suteikti kuo daugiau džiaugsmo savo vaikams – tai suaugusio žmogaus rūpesčiai, kurie virsta malonumais, juos suteikia Kalėdos. Galbūt atrodo, kad tai labiausiai nuo Kalėdų stebuklų atitolęs žmogaus gyvenimo laikotarpis, tačiau anaiptol taip nėra. Visi kada nors suauga, tačiau vaikai, kuriais buvome vaikystėje, amžinai išlieka mumyse. Amžinas džiaugsmas, kuris užplūsta mus, pamačius pirmąjį sniegą, tikėjimas, kuris neleidžia nuleisti rankų ir jaukumas. Visa tai yra stebuklai, kurie persiduoda iš kartos į kartą.

 

Tikėkime stebuklais ir būsime laimingi

Kalėdos – šventas laikotarpis, kuris savo šviesa nutvieskia kiekvieno iš mūsų gyvenimą, prasklaidydamas niūrias mintis. Nesvarbu, kokio jūs esate amžiaus, kokia jūsų didžiausia svajonė ir kiek kartų nedrįsote savęs atiduoti stebuklams į rankas, Kalėdų dvasia to neklausia, ji tiesiog keliauja pas visus ir teikia galimybę gyventi kitaip, tikėti tuo, kas atrodo neįmanoma. Kai gatvės bus nuklotos švytinčiu baltumu, medžių šakos links nuo puraus sniego, o vaikai jau bus grįžę į šiltus namus po linksmybių kieme, išeikite iš namų ir atsiduokite žiemos vėsai, kuri jus mielai priims. Aš tikiu, kad jūs išgirsite Kalėdų senelio juoką, nykštukų pakuojamų dovanų šnaresį ir pakinkytų elnių pėdų trypčiojimą. Jūs pažinsite savyje tą pačią Šv. Kalėdų dvasią, su kuria vaikystė  buvo stebuklinga. Tai supratę jūs būsite laimingi!

 

Parengė Brigita Fedorčak

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.