Smaller Default Larger

Lietuva. Už ją nėra geriau!

Stebėdamas automobilio lange prabėgančias skaidres, susimąstau. Iš kur visas šis gražumas? Iš kur tokie laukai, neįtikėtinai žali, geltoni, net kvepiantys medum ir bičių dūzgimu, iš kur žemės juodos ruoželiai, prakaitu mūsų protėvių šlakstyti, varpų šlamesiu ir auksiniais rugiais barstyti, iš kur miškai, kamienais šimtamečiais susmaigstyti, išdidūs savo tyrumu, paslaptimis, tylia garbe?

Iš kur tie kelio paukščiai, lekiantys lyg jiems būtų pakeliui, kodėl tik jiems lemta tokį dangaus žydrumą iš arčiau paliest, ir jei tiek matę grįžta čia vėl ir vėl?..

Iš kur tas upių raštas ypatingas, upelių gudrumas rast kelią, susiliet į juos? Iš kur ežerų mėlynumas ir svetingumas, valtį pačiam viduryje siūbiuot ramiai, iš kur tas svaiginantis vandens skaidrumas, žuvų miklumas, žolių žiogų šoklumas, smuikų suderinamumas, iš kur? Iš kur?..

Senovinių pilių bokštai smailūs, bažnyčių kryžiai pastiebti aukštyn, iš kur mažų miestelių nebylus artumas, nors nė gyvos dvasios aplink, nors nė pavadinimo jų nežinai?..

Pamatęs visa tai, gali šypsotis, ašarą nubraukt ar nieko nedaryt, bet nieko, nieko nėr gražesnio už mūs laukus ir metų besikeičiančius laikus. Nes jiems nevadovauja niekas, niekas jų nepažabos, ir niekad nieko neiškeisčiau į tai, kad buvau, esu ir būsiu, maža dalelė Lietuvos.

 

Mantvydas Leknickas, mantvydas.blogas.lt

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.