Smaller Default Larger

Aprangos etiketas

Ne vieną kartą mieste, renginyje ar darbe esame nužvelgę kitų žmonių išvaizdą, analizavę jų aprangą. Tiesą sakant, tą darome kone kiekvieną dieną. Į mūsų aprangą taip pat sminga šimtai žvilgsnių. Tad ką žinome apie etiketą? Ką žinoti apie aprangą privalu kiekvienam? Performuluojant posakį apie įstatymus – etiketo neišmanymas taip pat neatleidžia nuo atsakomybės.

 

Kaip palydėsim sutikę pagal rūbą?

Visų pirma, norėčiau pradėti nuo to, kad negalima kiekvieną dieną rengtis kaip Tomas Sojeris (aut. past. Tomas Sojeris – JAV rašytojo Marko Tveno personažas). Istorija byloja, kad seniau rūbai buvo ne tik ritualas, bet taip pat atspindėjo žmogaus statusą, padėtį visuomenėje. Rūbai turėjo atitikti socialinį kodeksą. Nėriniai, brangios medžiagos, švelni avalynė rodė, jog žmogus laisvas nuo fizinio darbo, yra aukšto socialinio statuso. Šiomis dienomis tai yra tiesiog skoningi prabangūs rūbai.

Apie stiliaus ir madų niuansus nekalbėsime, tik apie tai, kas svarbu eiliniam piliečiui. Viskas turi būti daroma laiku ir vietoje, kitaip galite likti nesuprasti tiek vyrai, tiek moterys. Kaip žinia, žmogų sutinka pagal rūbą, palydi pagal protą. Tačiau kalbant apie tuos, kurie nesilaiko net menkiausių aprangos reikalavimų – nesinori net ir sutikti. Būkime biedni, bet teisingi ir elkimės bei renkimės taip, kad sudarytumėm kitiems tik gerą įspūdį.

Etiketas juk nebuvo sugalvotas iš neturėjimo ką veikti. Tai svarbus dalykas kiekvieno žmogaus gyvenime, ypač to, kuris yra socialiai aktyvus, visur dalyvaujantis, dirbantis ar tiesiog besirūpinantis savimi. Sutikime, yra keista, kai nueini į viešą renginį, kad ir knygos pristatymą, o ten pamatai tai, ko geriau nebūtum pamatęs. Čia jau kaip F.Nyčė sakė: „Aš noriu – kartą visiems laikams, – daug ko nežinoti. – Išmintis nustato ir pažinimo ribas.“  Ogi viešame rimtame renginyje, kur publika specifinė (tas pats knygos pristatymas), renkasi rimti žmonės, studentai, rašytojai, žurnalistai ir panašiai. Šalia jų sėdi jaunutė mergaitė, sijonukas trumpas, vos visi žinome ką dengiantis, tačiau tai dar nėra tokia jau bėda, nors... O panelės kojos – lyg vasaros ražiena (mat be pėdkelnių). Žinoma, kvailas nepastebės – protingas nepasakys (ypač garsiai), bet, be abejonės, nusistebi visi. Kitas atvejis – mokykla. Mokytojai yra pavyzdys jaunimui, tačiau situacija analogiška, tik sijonas kiek ilgesnis. Šį kartą moteris gavo įspėjimą iš kito mokytojo. Manote ji pasijuto smagiai? Taigi, kaip mes rengiamės namuose, darže ar prie jūros – atskira tema, tačiau aprangos kodas ir etiketas viešose vietose yra privalomas visiems be išimties.

 

Apranga mieste

Kaip jau supratote, etiketas yra tam tikros visuotinai priimtos taisyklės (aprangos, elgesio, bendravimo ir t.t.).

Tvarkingi ir prižiūrėti turi būti ne tik rūbai, o ir pats žmogus. Tiek moterys, tiek vyrai neturėtų kramtyti nagų, į tai atkreipia dėmesį beveik visi. Nagų kramtymas yra ne tik prasto tono ženklas, bet ir psichologo konsultacijos vertas sutrikimas. Taigi nagai turi būti švarūs ir nevalgomi. Kojų nagai taip pat ne atskira respublika, jais reikia rūpintis. Tai aktualiausia moterims, avinčioms atvirą apavą. Nėra baisiau, kai sutinkame moterį, kurios kojų nagai primena daržus ar priešistorinį žmogų. Jei jau renkamės atviras basutes, tai reikia rasti laiko ir pedikiūrui. Nagų neturėtų apleisti ir vyrai.

Kai jau esame pasirūpinę savo kūnais, galime galvoti ir apie aprangą. Kalbant apie tai, jūsų stilius nėra tiek svarbus, kiek atrodymas tvarkingai. Tai reiškia, kad jūsų rūbai turi būti švarūs, prižiūrėti, nenublukę, visos sagos turi būti vietoje, taip pat ir siūlai. Jeigu esate ne mažas vaikas, o suaugęs žmogus – rekomenduojama taip ir atrodyti. Moterims, mėgstančioms šiltą dieną į miestą eiti su ilgesniais ar trumpesniais sijonais, vertėtų susirasti pėdkelnes. Suprantama, kad vasarą būna karšta, o rudens pradžioje dar gana šilta, bet juk niekas neliepia mūvėti žieminių pėdkelnių, juolab, kad šiais laikais yra ir itin plonų. Gerą toną išmananti moteris niekada į gatvę neišeis taip, kaip į paplūdimį ar daržą. Pagal etiketą nedera avėti avalynę be kojinių, taip pat kaip ir pėdutes, kurios kyšo iš basučių ar batelių. Jei renkatės atviras basutes, pėdkelnės yra nereikalingos, tačiau kojos turi būti išpuoselėtos, o kitais atvejais pėdkelnės privalomos netgi vasarą. Žinoma, tai negalioja prancūzėms, kurios ir esant nedidelei minusinei temperatūrai pėdkelnių nemūvi, tačiau to krašto etiketas ir mados kiek skiriasi nuo lietuviškojo. Etiketo taisyklėse užsimenama ir apie viršutinės kūno dalies aprangą. Kad ir kaip mėgstate rūbus giliomis iškirptėmis, jei nenorite būti palaikyta tokia, kokia nesate, didelė iškirptė (kai visi lobiai taip ir veržiasi pirmiau jūsų) nėra jūsų draugė. Tai ne tik neetiška, bet ir ne visada patrauklu (ypač su amžiumi). Vyrai taip pat neturėtų miesto gatvėmis žygiuoti plačiai atsagstytais marškiniais, kurių viena dalis vis dar nesėkmingai sukišta į kelnes, ypač jei tai nėra jūsų „vizitinė kortelė“ ar išskirtinumo dalis. O jei jau avite atvirus vasarinius batus dar kartą perskaitykite pastraipą apie kojų priežiūrą.

Miesto gatvės ar parduotuvės eilė neįpareigoja taip stipriai, kaip viešas renginys ar darbo aplinka. Tačiau jei norite, kad jus sutiktų (kad ir pagal rūbą) ir apie jus galvotų tinkamai, stenkitės taip ir atrodyti. Viskas turi savus vardus: moteris, vyras, suaugęs žmogus ir t.t. Kiekvienas vardas reprezentuoja jo turėtoją, taigi, jei norite būti moterimi, o ne merga, moterėle ar dar blogiau, atrodykite kaip moteris. Ta pati taisyklė galioja ir vyrams.

 

Parengė Ringailė Stulpinaitė

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.