Smaller Default Larger

Coco Chanel: kodėl ji niekada neišeis iš mados

Apie jokią kitą mados pasaulio asmenybę nėra prikurta tiek legendų, kiek jų yra apie Coco Chanel. Ji pati mokėjo meistriškai kurti savo legendą: kai kuriuos biografijos faktus taip pagražindavo, kad net artimiausi draugai nesuprasdavo, ji kalba rimtai ar juokauja. Kaip paaiškėjo, ji slėpė netgi savo amžių. Ir nė už ką gyvenime nebūtų prisipažinusi, kad tėvas ją paliko. „Ji išgalvojo viską – šeimą, biografiją, gimimo datą ir netgi vardą“, – apie Coco Chanel yra pasakęs Salvadoras Dali. Tačiau juk paslaptys visuomet traukia, tiesa?

Gabrielle Chanel dėvėjo stiprios, nepalaužiamos, be galo savimi pasitikinčios emancipuotos moters kaukę. O iš tiesų jautėsi labai vieniša, nemėgo nepažįstamų žmonių, vakarėlių, kuriuose dažniausiai nuobodžiaudavo (jų nemėgo dar ir todėl, kad mėgdavo eiti anksti gultis), tuščio bendravimo, o nuo klienčių net slėpdavosi spintoje.

Tačiau tik ji galėjo po keturiolikos vienatvėje ir užmarštyje praleistų metų 71-erių grįžti į mados pasaulį, vėl atidaryti mados namus, pristatyti kolekciją ir po triuškinamos nesėkmės aukštai iškėlusi galvą pasakyti: „Aš jiems dar parodysiu. Mes pradėsime viską nuo pradžių...“

Coco Chanel mintys apie madą, stilių, moteriškumą, grožį seniai tapo auksinėmis. Jas Madmuazelė rašydavo į dienoraštį. Pavyzdžiui: „Kiekviena moteris yra tokio amžiaus, kokio nusipelnė“; „Moterys neturi draugų. Jas arba myli, arba ne“; „Moteris, avinti gerais batais, niekada nebus bjauri“; „Moteris turi kvepėti kaip moteris, o ne kaip rožė“ ir pan.

Pačios Gabrielle uoslė buvo neįtikimai jautri. Gal tai literatūrinė parabolė, tačiau net Justine Picardie, laikoma autoritetingiausia C. Chanel biografijos autore, rašo, kad, įkvėpusi jai dovanotų gėlių aromato, Madmuazelė galėjo pasakyti, kuo kvepėjo tas gėles skynusio žmogaus rankos.

Ji buvo daug kuo unikali, o jos gyvenime pasitaikė daug paradoksų ir keistų sutapimų. Coco Chanel tapo garsiausia dizainere, tačiau visai nemokėjo piešti ir nėra palikusi nė vieno savo modelio eskizo. Be to, ji niekada nesiūdavo, nes... nemokėjo to daryti! Užtat uoliai darbavosi žirklėmis. Likimo ironija, tačiau prieglaudoje nekenčiamiausias Gabrielle užsiėmimas buvo... siuvimas. O vienai geriausių verslininkių sunkiai sekėsi dar ir skaičiuoti. Svarbiausias principas, kuriuo vadovaudavosi versle, – tai niekada niekam nesijausti skolingai.

Tačiau bene svarbiausias dalykas – Madmuazelė iš tikrųjų buvo mados novatorė, išdrįsusi pasiūlyti moterims tai, kas patiko jai pačiai, ir nesukdavo galvos, ar tai gali būti madinga (legendine tapo jos ištarta frazė „Aš nekuriu mados. Aš esu mada“). Ji dėvėjo jojiko kelnes, jūreivišką palaidinę, nešiojo šiaudinę skrybėlę, ir jai buvo nusispjaut, ką apie ją galvoja kiti. „Mano rengimosi maniera ir stilius kėlė aplinkinių pajuoką, tačiau tai ir buvo mano sėkmės paslaptis – aš atrodžiau ne taip, kaip visi“, – sakė C. Chanel. Ji už nieką nenorėjo būti panaši į kitus – tik išsiskirti. Drąsiai laužydavo taisykles ir kurdavo naujas.

Ji nusirėžė plaukus ir privertė moteris masiškai daryti tą patį, nors tuo metu toks grožio pokytis buvo neįsivaizduojamas ir laikomas mažų mažiausiai drastiškas – moterys turėjo sėdėti prie puodų ir rūpintis šeima, o ne savo tualetais.

Ji nebijojo išsišokti. To meto madingiausius kvepalus – Aimé Guerlaino „L’Heure Bleu“ – vadino senamadiškais ir pernelyg jausmingais, o kaip atsaką sukūrė legendinius „Chanel No 5“, populiariausius ir labiausiai perkamus kvepalus iki šių dienų, kurie nebuvo panašūs į jokius kitus, ir būtent tai lėmė šio aromato sėkmę. Ji išdrįso Pauliui Poiret, didžiausiam savo priešui ir konkurentui, pareikšti, kad ją pykina nuo karnavalinių spalvų, kurias jis įvedė į madą, kad šių neįmanoma pakęsti, ir ji būtinai visas moteris perrengs juodai. Kaip žinia, savo pažadą ji tesėjo: sukūrė amžina klasika tapusią mažą juodą krepdešino suknelę, laikomą modernios moters uniforma, įtvirtino madoje juodą spalvą (buvo juodos spalvos maniakė) ir „šanelišką“ elegancijos kodą – baltos ir juodos derinį. Moterys buvo jai dėkingos. O P. Poiret dienas baigė nuskurdęs, visų pamirštas ir greičiausiai gailėjosi savo kelyje sutikęs G. Chanel.

Beje, tapti garsia kutiurjė Chanel neketino – ji svajojo kurti skrybėles ir tapti modiste. Tačiau ji nebijojo rizikuoti ir tapo garsiausia bei turtingiausia to meto moterimi.

 

Parengė Asta Lipštaitė, madublogas.lt

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.