Smaller Default Larger

Eteriniai aliejai – kas tai?

Turbūt nemaža dalis žmonių gerokai susimąstytų, kur ieškoti eterinio aliejaus. Arba dar greičiau – apskritai nekiltų idėja tokio dalyko ieškoti. Tarp spalvingų kvepalų, odekolonų, dezodorantų ir kitų kvapiųjų skysčių eterinių aliejų buteliukai dažniausiai atrodo labai kukliai. Prekybos centruose prekybininkai, regis, taip pat ilgai laužo galvas, kur juos dėti. Paprasčiausias (ir dažniausias) variantas - prie pirties reikmenų. O vaistinėse... jie ten apskritai kažkaip nelabai rimtai atrodo. Taigi kas tie eteriniai aliejai ir kam jie reikalingi? Kas tai: vaistas, kvepalai, namų aromatizavimo priemonė ar kažkokia neaišku kam reikalinga madinga užgaida?  

 

Kas yra eterinis aliejus?

Eteriniai aliejai – tai kvapiosios medžiagos, kurias gamina augalai. Nors tai nėra visai tikslu. Iš tiesų tai, ką vadiname vieno ar kito augalo eteriniu aliejumi, yra sudėtingi „kokteiliai“, į vieno augalo aliejų gali įeiti nuo kelių iki keliasdešimties komponentų, o jų sudėtis gali keistis, priklausomai nuo vietos, kur augo augalas, nuo augimo sąlygų ir net paros laiko, kada augalas buvo nuskintas. Paprastai kuo skurdesnėmis sąlygomis augo augalėlis, tuo daugiau kvapiųjų medžiagų jis sukaupia, o ir eterinio aliejaus sudėtis gali būti visiškai skirtinga. Tarkim, čiobrelis, augantis saulėje ant smėlėto kalniuko kvepės visiškai kitaip, nei botaniškai visiškai tas pats augalas, tačiau užaugęs drėgnoje ir trąšioje kalvelės papėdėje; vėsiais ir lietingais metais jo žolė kvepės vienaip, o karštais ir sausais metais nuo to paties augalo krūmelio nuskinsite jau visai kitokio aromato žolę. Taigi eteriniai aliejai – sudėtingos ir mažumėlę paslaptingos substancijos. Tiesą sakant, toli gražu ne visi augalai kaupia eterinius aliejus, o kai kurie kaupia jų tik labai nedaug. Kurioje augalo dalyje kaupiami eteriniai aliejai? Pati pirma mintis – žieduose. Taip, tačiau ne būtinai. Jie gali kauptis ir lapuose (eukalipto), spygliuose (pušies, kėnio), vaisiuose (apelsino, kadagio), žievėje (cinamono), šaknyse (valerijono) ar tiesiog – visame augale. Neretai iš to paties augalo skirtingų dalių galima gauti kelis gerokai besiskiriančius eterinius aliejus. Tarkim, apelsinmedžio žiedų ir vaisių, kadagio uogų ir spyglių, cinamono žievės bei lapų ir t.t.

 

„Tikri“ ir „netikri“ eteriniai aliejai

Eterinių aliejų gamyba – pakankamai sudėtingas ir ne visada prognozuojamas procesas. O malonių aromatų reikia visur. Paslaugioji chemijos pramonė, be abejo, greitai surado išeitį – sintetinius kvapiuosius aliejus. Neįgudusiam pirkėjui atskirti „tikrą“ aliejų nuo „netikro“ šansų nedaug. Taigi belieka atidžiai skaityti etiketę. Eteriniais aliejais gali būti vadinamos tik natūralios, iš augalų išgautos medžiagos, o jei ant buteliuko parašyta, jog tai kvapusis aliejus – jis sintetinis chemikų kūrinys, kuris kvepia maloniai (gal net maloniau ir stipriau nei tikras), tačiau jokio teigiamo poveikio sveikatai neturi, o jautresniems žmonėms gali netgi priešingai – sukelti alergijas ar kitus nepageidaujamus reiškinius. Beje, kai kurie eteriniai aliejai būna „tikri, bet netikri“ ne todėl, kad sintetiniai, o todėl, kad parduodami ne gryni, bet sumaišyti su neutralaus kvapo augaliniu aliejumi (pvz., simonsijų). Dažniausiai tai brangesni ir labai aromatingi žiedų aliejai (pvz., rožių, apelsinmedžių žiedų ir pan.). Tokių mišinių labai peikti ar baidytis nereikėtų – viskas ten natūralu, o naudoti juos taip net paprasčiau nei grynus. Tiesa, jei mišinį bandoma „prakišti“ kaip gryną aliejų (ir už gryno aliejaus kainą), tai jau kvepia ne rožėmis ar jazminais, o paprasčiausiu sukčiavimu. Ir dar apie kainas. Eteriniai aliejai, logiška, yra brangesni už sintetinius kvapiuosius aliejus. Tačiau tai, kad aliejus yra pigus, toli gražu nereiškia, kad jis netikras ar prastas. Labai daug lemia ir kilmės šalis, ir gamintojas, ir tai, ar perkate masinės gamybos produktą, augintą ūkyje ir pjautą kombainais, ar išskirtinį, surinktą kur nors kalnuose, laukinėje gamtoje. O tuomet jūsų teisė rinktis pagal savo poreikius. Jei gaminate kvepalus, gal verta nepagailėti tam išskirtiniam aliejui, tačiau jei naudojate jį plaudami grindis ar dezinfekuodami namus, turbūt pakaks ir kažko paprastesnio. Tiesa, labai stipriai skiriasi ir skirtingų augalų eterinių aliejų kainos. Tai paaiškinti paprasta. Pagalvokite patys, kiek reikia, tarkim pušų spyglių (ir kaip jie gaunami) ir kiek – rožių žiedų, norint pagaminti vieną gramą eterinio aliejaus. Ir viskas taps aišku.  Ir paskutinis „kabliukas“. Kai kurių augalų eterinių aliejų paprasčiausiai nebūna. Žemuogių, riešutų, kokoso, obuolių, miško uogų ar šokolado aliejus beveik garantuotai – chemija.

Eteriniai aliejai žinomi jau daug tūkstantmečių. Jie buvo plačiai naudojami pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse: nuo grožio procedūrų iki religinių ritualų. Praverčia jie ir šiuolaikinių žmonių namuose. Tačiau apie tai – kitame mūsų žurnalo numeryje.

 

Parengė Birutė Lenktytė

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.