Smaller Default Larger

Ar vaikai – prabanga?

Diskusijos tema „Ar vaikus auginti yra prabanga?“ aktuali visuomet – ir tada, kai gyvenome „platesniais mostais“, ir dabar, kai dažnoje šeimoje kasdien tenka gerokai pasukti galvą kaip be spragų sudėlioti namų biudžetą. Lietuvių tauta, dažniau įpratusi skųstis nei džiaugtis ir lengvesniu šaliai periodu, ir ekonominiu sunkmečiu vienodai dejuoja, kad sunku kiekviename žingsnyje. Taigi, kokios mintys tėvus kankina šiuo itin sudėtingu mums visiems laikotarpiu?

Planuojamai diskusijai už akių užbėga psichologė Aušra Šūmakarienė. Į klausimą „Ar vaikai – prabanga?“ ji reaguoja iš vaikų pozicijos ir mano, kad tai neteisinga jų atžvilgiu. „Tokie žmonių svarstymai prilygsta nuomonei, tarsi vaikas yra koks prabangus daiktas, kurio gimimas priklauso vien nuo tėvų sprendimo. Vaiko aprūpinimo maistu ir būtinais daiktais klausimus sumanūs ir kūrybingi tėvai gali nesunkiai išspręsti“, - įsitikinusi psichologė. Jei vaiko atėjimas ir auginimas grindžiamas tėvų gebėjimu mylėti, duoti, prisiimti atsakomybę, tuomet jis augs saugus ir pasitikintis, o jo gyvenimas bus labiau pilnavertis nei naujausiais kompiuteriais aprūpinto, bet tėvų dėmesio stokojančio bendraamžio. 

 

Brangu ar prabangu?

Klausimas „Ar  vaikai – prabanga?“ dviejų berniukų mamai Kristinai yra labai sudėtingas. „Tuomet reikėtų klausti ir kitų dalykų. Pavyzdžiui, „O valgyti – prabanga?“ arba  „O gyventi – prabanga?“. Juk viskas priklauso nuo tavo siekių ir lūkesčių. Jei gimus vaikui pradedi galvoti, kad jam būtinai reikia ne šiaip sauskelnių, o išskirtinai ekologiškų, ne paskolintos lovelės, o būtinai naujos, ne kito kūdikio rūbelių, o tik „Versace“, tuomet atsakymas paprastas – vaikas tikrai prabanga“, - teigia moteris.

Trijų vaikų mama Eglė įsitikinusi, jog atsakymas į šį klausimą priklauso nuo paties žmogaus požiūrio. „Žinoma, vaikas yra prabanga, jei imsi skaičiuoti kiek neuždirbai pinigų darbe, kiek nenusipirkai sau batų, kiek neaplankei šalių tuo metu, kol auginai savąją atžalą“, - kad yra taip skaičiuojančių tėvų net neabejoja Eglė. Jos nuomonei pritaria ir dviejų vaikų tėtis Gintas: „Jei žmogus pats nežino ko nori, tuščiai leidžia laiką, aukoja save tik pinigams ir pergyvena, kad kažką reikia skirti kitam, o ne sau, tuomet ir atžala jam taps prabanga“. Kad sumažinus asmenines ambicijas galima ir su kuklesnėm pajamom išsiversti tikina ir trijų mergaičių mama Jolita.

Inga, auginanti beveik pilnametę dukrą, įsitikinusi, jog tai priklauso nuo socialinės padėties. „Ne prabanga vaikus auginti milijonieriams. O štai asocialiose šeimose vaikai – pasipelnymo šaltinis, nes ne paslaptis, kad pašalpos už juos dažniausiai išleidžiamos svaigalams“, - štai tokią nuomonę moteris susidarė du dešimtmečius dirbama auklėtoja vaikų darželyje. Ji mano, kad sunkiausia viduriniajam sluoksniui. „Kol vaikai maži, gali juos aprengti dėvėtų drabužių parduotuvėje. O ką daryti su madą besivaikančiais paaugliais? Tada belieka „gaudyti“  nuolaidas per išpardavimus“, - asmeniniais išgyvenimais dalijasi moteris. Kaip ir daugelis šiuolaikinių tėvų, Inga skundžiasi prabangiu vaiko ugdymu ir lavinimu. “Kiek kainuoja knygos, pratybų sąsiuviniai, kanceliarijos prekės, popamokinė veikla būreliuose?! Nekalbu jau apie aukštąjį mokslą. Nors turiu tik vieną vaiką, manau, kad neišgalėsiu sumokėti už jo studijas“, - daugumos šiuolaikinių tėvų nuomonę atitinka Ingos mintys.

„Ne vaikai yra prabanga, o jų lavinimas, ugdymas, papildomi užsiėmimai, laisvalaikio pramogos“, - jai antrina dviejų paauglių mama Julita. „Nors, kita vertus, daugelis sunkiau pasiektų dalykų (kam ilgiau taupyta, ko labiau laukta) tampa vertingesni. Taigi, vaikai - gal ne prabanga, o brangus džiaugsmas. Na pasakykite, ar vaikų skaičių šeimoje siejote su išlaidomis jiems? Aš tikrai ne...“.

Daugelis tėvų tvirtina, jog auginti du vaikus nėra sunku, tačiau daugiau atžalų jie jau vertintų kaip prabangą. „Patiems mažiausiems visai nedaug tereikia, ypač kai gyveni „pagal gamtą“... O štai didžiosios reikalauja nemažai išlaidų, jei dar augini ne bet kaip“, - pasakoja trejų mergaičių mama Jolita. „Nesinori, kad vaikai ,,apsisnargliavę“ vaikščiotų, tai reikia ir naujos striukės, ir batų gerų (o tai reiškia ir brangesnių), ir knygų (nors yra šeimų, kurių vaikai į bibliotekas eina - ir mūsų galėtų). Jau tada ir pinigėlių reikia“. Daugiavaikė mama džiaugiasi, jog mergaitės šoka ir groja valdiškose įstaigose, tad mokėti reikia mažiau nei privačiose.

Dviejų mergaičių mama Inga pritaria Jolitai: „Lengviausia auginti mažylius, o kai reikia pradėti rūpintis vaikų studijomis, mokesčiu už jas, studento pragyvenimu, tampa itin sunku tėvams. Liūdniausia, kad tada dažnai tenka palikti savo šalį ir geresnių sąlygų ieškoti svetur. Mūsų valdžiai nesvarbu nei kaip užsidirbs tėvai, nei kaip jie išlaikys savo atžalas, - negaili karčių žodžių Inga. – Jei taip ir toliau bus Lietuvoje, vaikai tikrai taps prabanga“. Inga tvirtina, jog daugiausia išlaidų pareikalauja mergaitės, nes berniukams nėra tokių didelių poreikių. „Mergaičių norai didėja su jų amžiumi: tenka ilgokai spręsti aprangos, avalynės, makiažo įsigijimo klausimus, kol priimame bendrą sprendimą, - kad su šiuolaikinėmis panelėmis nelengva tikina mama. – O kur dar higienos priemonės, būtinos kiekvienai paaugusiai panelei?! Čia jau nebeišsisuksi...“

 

Ne prabanga, o būtinybė

Kad ir kaip pesimistiškai bekalbėtų lietuviai, kokie niūrūs ir nelaimingi jie beatrodytų, kalbinti tėvai dar kartą įrodė, jog nesame beviltiški. Trečio kūdikio besilaukianti mamytė, pradėjus visiems aiškinti kaip sunku pragyventi, teatsakė, kad mes esame labai „sugedę“. Eglė, trijų vaikų mama, taip pat tvirtina, jog jai žemiški buitiniai dalykai (darbas, karjera, atlyginimas ir pan.) neturi prasmės, nes tai trumpalaikiška ir neturi išliekamosios vertės. “Vaikai - tai, kas liks po manęs, tuo pačiu ir dalelė manęs. Ar tai gali vadintis prabanga?, - nesuvokia klausimo prasmės Eglė. - Ne prabanga, jei galvoji, kad augini naują šios žemės gyventoją, kuris augins savo vaikus ir sodins medžius. Ne prabanga, jei supranti, kad augindamas vaiką įprasmini ir pateisini savo būtį žemėje, nes daugiau nelabai ką turi pasiūlyti pasauliui  - skambiausios pasaulyje dainos nesudainuosi, gražiausio paveikslo nenupieši, įspūdingiausio šokio nesušoksi (nes nemoki)“.

Dauguma klaustų tėvelių mano, kad sunku auginti vaikus, jei neturi gerai apmokamo darbo. „Tačiau tai nenustelbia noro turėti vaikučio ir kompensuojasi, kai jis į tave pažiūri ir meiliai nusišypso“, - atveria širdį naujagimio susilaukusi Jovita. O vaikų kol kas neturintis įmonės vadovas Paulius tvirtina, kad vaikai ne prabanga, bet būtinybė. ”Kažkam juk turime save atiduoti! Vaikai - daug geresnė investicija nei įmonė, nes jie gyvi ir teikia džiaugsmą!“

Taip pat vieningai teigiama, jog būtina šeimoje įvertinti savo poreikius. „Tikrai nemanau, kad juos sumažinus tėvai ir toliau tikins, jog vaikai yra prabanga“, - teigia paauglio mama Evelina. Ji įsitikinusi, kad yra nemaža pasiūla dalykų, kurių reikia vaikui augant, atitinkančių kiekvieno finansines galimybes. Taip pat viskas priklauso nuo požiūrio. „Esate matę darželyje berniuką, kurio visa apranga – nuo kojinių iki kepurės – yra su „Žmogaus voro“ personažu? O mergaitę, kuri būdama keturių metų puikiai išmano kompiuterį, nes tėvai džiaugiasi kai ji tyliai juo žaidžia?“, - klausia Kristina.  Ši dviejų berniukų mama įsitikinusi, kad vaikams labiausiai reikia bendravimo. Ne kompiuterių, ne telefonų, „Žmogaus voro“ drabužių ar lėlių. Ir netgi ne pelėsinio sūrio, prancūziško šampano ar ikrų. „Jei atsisakysite to, ko vaikams nereikia, bet paliksite savo širdis atviras ir paruoštą glėbį, tuomet vaikai prabanga netaps. Juk bendravimas nieko nekainuoja!“, - sugrąžinti į šeimą amžinąsias vertybes skatina Kristina.

O štai prabangiausiai gyvena trijų mergaičių mama Jolita. „Kažkada perskaičiau mintį, kad brangiausias vėrinys ant moters kaklo - tai vaikų rankos“, - gyvenanti turtingai džiaugiasi mama. Tai dar kartą patvirtina teiginį, kad viskas priklauso nuo požiūrio. Įvertinus finansinę šeimos situaciją bei poreikius, sumažinus nereikalingas išlaidas, galima net ir didžiausiu sunkmečiu auginti vaikus. Taip pat nepamirškite naudotis finansininkų patarimu nuo pat mažens ugdyti vaiko gebėjimą tvarkytis su pinigais, pratinti prie paprasčiausių finansinių taisyklių ir mokyti nereikalauti to, ko jūs negalite duoti.

 

Dievo uždavinys. Atlik jį be klaidų!

Psichologė Karolina Tarnauskienė tvirtina, kad požiūris į vaikus kaip į prabangą yra mūsų šiuolaikinės materialistinės visuomenės padarinys. Vaikai tapo vos ne kaip koks aksesuaras ar įvaizdžio dalis. Atrodo, moteris, kuri turi šeimą, vaikų, daro karjerą ir pan. - tai tiesiog tobula šiuolaikinė moteris. Netgi imama mąstyti, kad vaikai sutrukdys moteriai realizuoti save, daryti karjerą, siekti profesinio tobulėjimo. Iškreiptas suvokimas nebeleidžia atkapstyti tikrosios ir pirminės moters gyvenimo prasmės ir tikslo - gimdyti ir auginti vaikus. Taigi, manoma, kad turėti vaikų yra prabanga ir kad vaikus auginti gali tik pasiturinčios šeimos, turinčios pakankamai finansų „tuo užsiimti". Kita bėda, susijusi labiau su buitine vaikų auginimo puse - tai milžiniškos vaikams reikalingų daiktų kainos. „Panašu, kad valstybė ne skatina susilaukti vaikų, o trukdo. Pažiūrėkime, kokios vaikiškų drabužėlių kainos! Ar tai normalu? Vaikučiai auga, jiems reikia vis naujų drabužėlių, taigi tai - vis naujos išlaidos, tačiau jų kainos kaip ir suaugusiųjų, kurie tą patį drabužį gali dėvėti porą metų, o taupesni žmonės - net po keliolika“, - samprotauja kūdikio besilaukianti Karolina.

Ir vis dėlto, atsiribojus nuo materialistinės pasaulėžiūros ir šių dienų ekonominės pusės, ar vaikai yra prabanga?  Vaikai nėra prabanga, vaikai yra didžiulė Dievo dovana ir mums duota privilegija, tai mūsų gyvenimo prasmė ir mūsų giminės tąsa. Net ir nieko ypatingo, atrodytų, nepadaręs žmogus, jei užaugino vaiką, jis atliko patį svarbiausią Dievo jam skirtą uždavinį. „Pirmiausia vaikai turėtų būti tikslas, o visos pastangos daryti karjeras, tobulintis profesijoje, kaupti finansinius išteklius turėtų likti antrame plane ir būti tik kaip priemonė tam pirminiam pagrindiniam tikslui - vaikų auginimui ir auklėjimui“, - įsitikinusi psichologė.

 

Parengė Ligita Šoliūnienė

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.