Smaller Default Larger

Gal jau ant puoduko?

Jauniems tėvams, ypač auginantiems pirmą vaikiuką, ši tema yra neišsemiama. Daugelis Lietuvos tėvelių jau po pirmojo vaiko gimtadienio pradeda „treniruotes“ ant puoduko. Galbūt tai spaudimas iš senelių pusės, kaimynės komentarai, lopšelio-darželio reikalavimai ar tiesiog finansinis aspektas. Vokiečiai šiuo klausimu yra labai atsipalaidavę – ne dėl to, kad sauskelnės – tiesiog patogu, tačiau didelę įtaką šia tema daro žiniasklaida, vaikų terapeutai, informuodami tėvus, kad ankstyvas vaiko pratinimas prie puoduko tėra prievarta, kurios pasekmės gali būti ilgalaikės.

 

Svarbiausia tėvams išlikti ramiems, nes tik tokioje būsenoje gali jie sąmoningai pradėti vaiko draugavimą su puoduku. Tai aiškina ne tik mokslininkai, bet ir Dr. Gabriele Haug-Schnabel knygoje, „Kaip vaikai tampa sausais“.

Kiekvieno vaiko išsivadavimo nuo sauskelnių procesas yra individualus. Kai kurie pradedantieji tą Vokietijoje pasiekia jau antraisiais gyvenimo metais, o kai kurie - tik penktaisiais. Statistiškai jau trejų metų vaikas jaučia ir gali parodyti norą tuštintis, tačiau tai nereiškia, kad jis ir naktį tą jaus... Vokiečių mokslininkai skirtingą organizmo vystymąsi apibūdina kaip normalų dalyką, kadangi ne visi bręsta vienodu tempu. Tačiau šis procesas priklauso nuo vaiko brendimo ir negali būti priverstinis. Vaikas, kuris nejaučia, jog jo šlapimo pūslė pilna ir yra pratinimas prie puoduko nesuprasdamas kodėl, yra tik žalojamas – teigia Vokiečių terapeutai („Patarimai tėvams“, Vokietijos terapeutų sąjunga). Todėl netgi vaikų darželiuose taikytas principas, kad trejų metų amžiaus vaikas turi mokėti pats eiti į tualetą, yra jau seniai pamirštas. Dabar atpratinimas nuo sauskelnių yra viena iš darželio auklėtojų užduočių. Žinoma, tai vyksta kartu su tėvų pagalba, tačiau auklėtojos turi teisę atsisakyti šio „darbelio“ jeigu jaučia, kad vaikas dar nėra tam subrendęs, o tai tik tėvų užgaida.

Nepatariama vaiko atpratinti nuo sauskelnių, kai namuose vyksta pokyčiai: laukiamas šeimos pagausėjimas, persikraustymas ar kitas stresas, kuris gali paveikti mažojo žmogaus dienotvarkę. Vaikas labai jautriai reaguoja į pasikeitimus, todėl toks didelis žingsnis, kaip pratinimas prie puoduko, turi būti daromas vaikui žinomoje aplinkoje, nekeičiant dienotvarkės ir netraumuojant vaiko. Jau geriau palaukti, kol viskas grįš į senas vėžias ir tada imtis šios užduoties.

Dažniausius patarimus, kaip pratinti vaiką prie puoduko galima rasti ne tik tėvams skirtuose žurnaluose ar interneto tinklalapiuose, pagrindinė informacija yra teikiama gydytojų išleistuose lankstinukuose, kuriuos galima rasti kiekvieno Vokietijos vaikų gydytojo kabinete. Vaikų gydytojas Dr. T. Rohe pataria nepamiršti 4 pagrindinių principų, norint be streso vaikui ir tėvams atpratinti mažąją asmenybę nuo šiltų ir patogių sauskelnių:

 

1.       Atsižvelgti į vaiko brandą. Patariama pradėti vaiką pratinti prie puoduko į pabaigą antrųjų gyvenimo metų. Tai reiškia, kad daugelio tokio amžiaus vaikų organizmas yra taip išsivystęs, kad jie jau gali kontroliuoti šlapimo pūslės ir išeinamosios angos raumenis.

 

2.        Naudoti specialias kelnaites. Patariama vietoj sauskelnių įsigyti kelnaites, kurias vaikas pats lengvai užsimautų ir nusimautų. Jos padengtos lengvu šlapimą sulaikančiu sluoksniu, kuris, kitaip nei sauskelnės, leidžia vaikui jausti, kad jis nusišlapino – šis jausmas nėra malonus!

 

3.       Sodinimas ant puoduko (ar tualeto) tik pavalgius. Svarbiausia sąlyga – vaikas turi pats savarankiškai galėti naudotis tualetu (puoduku), t.y. be problemų užlipti, atsisėsti, nulipti. Prasminga sodinti vaiką 3 kartus per dieną, nesvarbu ar jo šlapimo pūslė pilna ar ne, žinoma, tik pavalgius ir ne ilgiau kaip 5 minutes.

 

4.         Ėjimo į tualetą ritualą padaryti maloniu ir pozityviu išgyvenimu. Vaikas ėjimą į tualetą arba sėdimą ant puoduko turi išgyventi pozityviai – tai svarbiausia taisyklė. Vaikas, sėdėdamas ant puoduko (tualeto), turi gauti pakankamai dėmesio ir pagyrimų, tai stiprina jo motyvaciją ir nesvarbu ar sėdėjimas buvo sėkmingas, ar ne. Vaikui darymas į puoduką yra didelis pasiekimas, už tai vaikas giriamas, jam stiprėja noras dar ir dar kartą pradžiuginti tėvus ir atlikti tokį „didelį reikalą“ vienam!

 

Paprašius jaunos mamytės Stefi pasidalinti patirtimi šia tema, ji atsakė : „Ach, tai buvo toks ilgas procesas, kuris, aš galvojau, niekada nesibaigs, kol neišbandžiau gydytojo patarimo – vietoj sauskelnių naudoti pratinimui skirtas kelnaites. Mano mažoji princesė vietoj įprastų sauskelnių gavo kelnaites, kurios sulaiko šlapimą, bet nesugeria visos drėgmės, todėl mano dukra iš karto pastebėjo, kad nusišlapinus yra vėsu, nemalonu ir tuoj norėdavo jas nusimauti. Tai buvo labai praktiška, kadangi šios kelnaitės yra beveik kaip tikros apatinės kelnaitės ir jas pati viena mažoji galėdavo nusimauti. Šias kelnaites ji dėvėdavo dienos metu, o nakčiai dar dėdavome sauskelnes. Po savaites mažoji visai atsisakė kelnyčių ir pati pradėjo sėsti ant puoduko, kuris jos jau visus metus laukė! Melisai jau 2,5 metukų ir tik naktimis mums reikalinga apsauga“ – džiaugiasi Stefi.

Iris pasakoja, kad jos sūnelis, būdamas 2 metų, vasarą priprato daryti ant puoduko, kadangi visą laiką lauke praleisdavo be sauskelnių, tik su kelnaitėmis. „Prisidėdavau kuprinę rūbelių pakeitimui ir tada keliaudavome į kiemą. Diena po dienos šlapių apatinių skaičius mažėjo, kol maniškis nusprendė, kad jis norėtų eiti į tualetą. Po kelių savaičių žygiuodavome pasivaikščioti jau be kuprinės! Tik naktimis dar turime problemų, tačiau neseniai atradau apatines kelnaites berniukams, kurios beveik niekuo nesiskiria nuo tikrų apatinių kelnaičių - jos yra minkštos kaip medvilnė ir puikiai saugo mano sūnelį naktį. Be to, ryte matau kaip dažnai ir ar apsikritai mažylis šlapinosi. Tai padeda man ruoštis kitam žingsniui – naktį irgi atsisakyti sauskelnių“.

Estra nedėjo daug pastangų, kad jos dukrelė pradėtų daryti į puoduką – „aš rėmiausi gydytojų rekomendacijomis ir tikėjau, kad kai mano vaikas bus tam subrendęs, pats atsisakys sauskelnių. Taip ir buvo – 3 metų pradėjusi eiti į darželį Ema susirado draugę, kuri jau pati ėjo į tualetą. Parėjus namo Ema nusiplėšė sauskelnes ir tarė: „aš jau didelė, sauskelnės tik mažyliams, aš eisiu į tualetą kaip Tina!“ – taip ir išsisprendė šis klausimas – be streso tėvams, be streso mažylei!“

Taigi belieka apsišarvuoti kantrybe, kuprine sausų kelnaičių ir į šį procesą žiūrėti ramiai – kiekvienas vaikas vystosi skirtingai, kiekvienam ateina jo laikas ir nereikia panikuoti, jeigu tai įvyks tik darželyje – mažasis žmogus pats nuspręs, kada jis nori išsivaduoti iš vystyklų.

 

Parengė Aistė Clauss

 

 

 

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.