Smaller Default Larger

Auginant mažąjį kūrėją...

Nerastumėm nė vieno suaugusiojo, abejingo mažo vaiko piešiniams. Iš pradžių, kol dar  rankelė netvirtai laiko piešimo priemonę, lape ritasi įvairaus dydžio kamuoliukai, krenta lietaus lašeliai, žaismingai „šokinėja“ spyruoklės. Vėliau, matydami popieriaus lape besiskleidžiančias fantazijų gėles, virš jų skriejančius svajonių debesis, tėveliai suvokia, jog jų atžala ne tik drabužėlius ir batelius išauga... Apie tai, kaip ugdyti vaiko iki 3 metų kūrybiškumą kalbamės su psichologe, dailininke, dailės terapijos specialiste Aušra Šūmakariene.

 

Kuo svarbus piešimas, meninė veikla ankstyvuoju vaiko raidos laikotarpiu?

Pirmieji vaikų piešiniai – linijų ir brūkšnių raizgalynės, jie piešiami nebaigta pusryčių koše ant stalo, sienos ar savo kūno, braižomi pagaliuku smėlyje ar pieštuku ant tėčio metinės darbo ataskaitos. Viso pasaulio vaikų piešiniams būdinga ta pati raida, kuri neabejotinai siejasi su atitinkamais kūno, judesių ir kalbos vystymosi dėsningumais. Todėl normaliai besivystančio vaiko nereikia mokyti piešti. Vaikui iki 3 metų piešimas - tokia pat natūrali veikla kaip ir žaidimas. Ši veikla padeda kontroliuoti ir lavinti smulkiuosius judesius, kurie vėliau bus reikalingi mokantis rašyti. Piešimas vaiką skatina susitelkti, taigi lavėja jo dėmesys, savikontrolė.

 

 

Kas yra kūrybiškumas ir kodėl jį svarbu ugdyti?

Psichologijos mokslas kūrybiškumą sieja su vaizduote ir intelektiniais gebėjimais, tačiau pabrėžia, kad tai nėra tapatūs dalykai. Kartu kūrybiškumas apibūdinamas kaip gebėjimas kelti naujas idėjas, savarankiškai mąstyti ir greitai orientuotis naujose situacijose. Pati kūrybiškumą apibūdinčiau kaip gebėjimą laisvai, pozityviai ir nestereotipiškai keisti save ir supančią aplinką. Dažnam iškyla klausimas: „Kam mums to reikia?“. Drįstu teigti, kad pasaulyje, kur kasdien padaroma naujų atradimų, kur informacija ir materija tiesiog pribloškia pasirinkimo gausa, o, norint kažko pasiekti, reikalingas gebėjimas greitai atsirinkti ir tarpusavyje suderinti daugelį, rodos, neįmanomų uždavinių, be tokios savybės kaip kūrybiškumas sunku išsiversti.

 

Ar kūrybiškumo galima išmokti, o galbūt jis būdingas tik saujelei genijų?

Šiuolaikiniai psichologai nesiginčydami teigia, kad svarbu tiek įgimti gebėjimai, tiek ir tai, kaip jie ugdomi. Iš tiesų kiekvienas ikimokyklinukas, jei jis yra sveikas, pailsėjęs ir jaučiasi saugus bei mylimas, yra be galo kūrybiškas. Kadangi jo nestabdo daugybė „teisingų“ nuostatų kaip viskas „iš tikrųjų turėtų būti“, jis leidžia sau fantazuoti, kurti ir atrasti naujus bei netikėtus pasaulius, kur viskas įmanoma - ir skraidantys katinai, ir gerosios fėjos, ir spalvotas vėjas... Vaiko pasaulis alsuoja beribe laisve, pažinimo džiaugsmu ir kūryba. Visgi, lyginant mažuosius kūrėjus tarpusavyje, galima pastebėti, kad kai kurie iš jų išsiskiria ypatingais gabumais, vaizduote ar intuicija. Tokių vaikų tėveliai apie savo mažylius sako: jis toks nuo gimimo, mes jo nemokėme, jis pats viską išsiaiškino.

 

Kaip tėveliai galėtų paskatinti vaikų kūrybiškumo raidą?

Ugdant kūrybišką mąstymą svarbu, kad vaikai nuo mažens galėtų įgyti kuo įvairesnės patirties, turėtų galimybių tyrinėti pasaulį visomis juslėmis. Pedagogas J. Schrankas siūlo išbandyti tokius vaiko kūrybiškumą lavinančius užsiėmimus: pabūkite su vaiku tyloje vieną ar dvi minutes, klausydamiesi garsų, o po to aptarkite, ką išgirdote, kuo gali būti naudinga tyla. Skatinkite kurti savo muziką, sudarykite galimybių vaikui išbandyti įvairius muzikos instrumentus. Paprašykite vaiko apibūdinti kokį begalę kartų matytą dalyką. Paskatinkite vaiką atpažinti namuose, gatvėje tvyrančius kvapus. Darykite spalvotus dažų atspaudus ir prašykite vaiko įžvelgti juose kažką prasmingo (tą patį galima daryti stebint debesis danguje). Kitaip tariant, vaikus reikėtų skatinti tyrinėti pasaulį visomis juslėmis ir eksperimentuoti su gaunama informacija be jokių išankstinių instrukcijų ar stereotipinių nuostatų kaip pvz. „Vaikeli, ką čia pieši? Juk mėlyno sniego nebūna!“.

Patarkite kaip būsimų talentų augintojai galėtų padėti vaikui juo tapti, o ne trukdytų kūrybiniam tobulėjimui? Juk taip dažnai tėveliai vengia imtis meninės veiklos su mažais vaikais, žinodami kiek prireiks pastangų besitvarkant po to...

Visa, ko vaikui šiuo laikotarpiu reikia, tai kad tėvai rimtai ir su pagarba žiūrėtų į pirmuosius meninės saviraiškos bandymus, nesistengdami mokyti ar neprašydami paaiškinti piešinio, nesistebėdami, nesipiktindami ar kitaip nestabdydami natūralaus kūrybos proceso. Vaikui tereikia, kad tėveliai kartu pasidžiaugtų jo piešiniu, užuot klausinėję, kas nupiešta.

Sukurkite vaikui saugią psichologinę aplinką. Vaikui svarbiausia žinoti, jog, kad ir kas benutiktų, jis yra vertinamas ir mylimas. Palaikykite vaiko kūrybinius sugebėjimus ir užjauskite, ištikus pirmosioms nesėkmėms. Venkite neigiamai vertinti kūrybinius vaiko bandymus, kad ir sakydami: „Taip, tai visai neblogai, bet būtų daug geriau, jeigu...“. Taip pat svarbu būti pakantiems keistoms ar neįprastoms idėjoms, stenkitės atsakyti į visus klausimus, tačiau nepersistenkite pasakodami apie tai, ko vaikas dar neklausia.

Tai štai kokia profesionalios vaikų psichologės nuomonė. O kaip mažųjų meninius sugebėjimus namuose ugdo tėveliai? Kokią vietą jų atžalų gyvenime užima kūryba?

JURGITA (5m. Ūlos ir 2,5 m. Mėtos mama): „Specialiai neugdome, tiesiog duodame vaikui įvairių piešimo priemonių ir jis piešia tai, ką nori ir kaip nori. Nežinau, kokia dailės terapijos įtaka mano mažai merginai, tiesiog nepastebiu didelio domėjimosi tuo (tiesą pasakius - ir neskatinu). Tuo tarpu muzika ir judesys jai reiškia labai daug, tad ta linkme mes ir judam...“.

VAIDA (1.3 m. Marijos ir 8 m. Dovydo mama): „Manau, kad labai svarbu ugdyti ir skatinti vaiko meninius įgūdžius, nes tuomet lavėja jo vaizduotė. Marijai labai patinka piešti, ypač ant stalo ir sienų. Dažnai ji piešia savo sąsiuvinuke, kurį varto ir kiekvienam lape kažką pieštuku pamakaluoja. Jau bandau supažindinti mažąją su spalvomis, nors matau, kad jai tas dar neįdomu.“

VAINETA (4m. Saulės ir 16 m. Ąžuolo mama): „Iki trejų metų Saulė itin mėgo piešti akvarele – ši veikla ją taip įtraukdavo, kad galėdavo ja užsiimti net keletą valandų“.

JOLITA: (Mildos, Justinos ir Beatos mama): „Beatai mes dar dailės nesiūlom (jai 5 mėn.), po parodas nevaikštom. Justinai dailės irgi neperšam (dabar jai 8 m.) ir niekas su ja nepiešė, tik kai spalvindavo su sese, tai rinkdavosi tamsias spalvas - rudą, žalią. Tačiau su ja iki ~18 mėn. klausydavom vaikiškų dainelių, šokdavom (ir dabar ji lanko choreografijos mokyklą). O Milda (12m.) su aukle piešdavo, tiksliau - auklė piešdavo, o ji stebėdavo. Gal tai ir turėjo įtakos jos logikai, kruopštumui“.

LAIMA (3 m. Viltės ir 12 m. Mato mama): „Manau, kad įvairių gebėjimų lavinimas vaiko raidai labai padeda. Bendraujant muzikalioje aplinkoje vaikas pratinamas išgirsti, įsiklausyti, būti atidus. Nuo 8 mėn iki 2 metukų lankėme muzikos mokyklėlę, kurioje dukrytė išmoko dainuoti ir groti su kai kuriais instrumentais. Manau, pasąmonėje vaikas geras emocijas išlaiko ilgai, nes praėjus daugiau kaip metams prisėdus prie pianino mergaitė prašo groti seniau girdėtas daineles. Manau, kad lavinimui įtakos turėjo ir ši patirtis: nuo 10 mėn. sėkmingai naudojome kūdikių gestų kalbą. Raides ji pažįsta nuo 1,5 m. būtent šios priemonės dėka. Jos pagalba išvengdavome kritimų ant žemės, bereikalingo zyzimo, nes vaikas tiesiog sugebėdavo parodyti tai, ką norėtų pasakyti. Mano supratimu, labiausiai jai padėjo atminties lavinimas“.

 

   LIGITA ŠOLIŪNIENĖ

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.