Smaller Default Larger

Darželis rodo ekologiško elgesio pavyzdį

Į bendrą šiukšlių kibirą dažnai metame visas organines maisto atliekas, stiklą, plastmasines dėžutes, butelius. Antrines žaliavas, kurios gali būti perdirbtos ir panaudotos dar kartą, tebelaikome bevertėmis šiukšlėmis. Šiuo metu atliekos mūsų šalyje kaupiamos sąvartynuose, tačiau toks sprendimas daro žalą ne tik gamtai, bet ir ekonomikai. Pavyzdžiui, Norvegijoje jau seniai nebėra sąvartynų, nes visos šiukšlės yra perdirbamos. Ten žmonės supranta, kad atliekos – naudinga medžiaga, kurią galima panaudoti dar kartą. Vakariečiai jau seniai išmokę įvairios kilmės atliekas paversti naudinga trąša ar biokuru. Lietuvoje taip pat galima rasti pavyzdžių. Štai Vilniaus lopšelis-darželis „Žibutė“ rodo ekologiškos elgsenos pavyzdį.

 

Kas yra bioreaktorius?

Prieš metus lopšelio-darželio „Žibutė“ direktorės Živilės Karvelienės iniciatyva darželyje atsirado – bioreaktorius. Tai toks kompostavimo įrenginys, kuris organinės kilmės atliekas paverčia antrine žaliava. Natūraliai pūvančios atliekos kompostu pavirsta per 7-8 mėnesius, o biokomposteryje šis procesas užtrunka 1-2 paras. Organinės kilmės atliekos pilamos į įrenginio maitinimo kamerą, ten jos susimaišo, o specialūs mikrobai suardo atliekas paversdami sausais komposto milteliais. Juos galima naudoti kaip trąšą ar biokurą. Darželio direktorė Živilė Karvelienė pirmą kartą bioreaktorių pamatė Norvegijoje. Moteris pasakoja, kad tokią idėją Lietuvoje įgyvendinti nebuvo labai lengva, nes nedaug kas žinojo apie biokompostavimo įrenginius ir jų naudą: „Įsigyti bioreaktorių buvo mano idėja, bet visas kolektyvas ją palaikė, žinoma, mes turėjome gerą pavyzdį. Važiavome į „Dūzginėlio“ darželį, apžiūrinėjome aparatą, pamatėm, kas lieka iš maisto atliekų ir visi įsitikino biokomposterio nauda“.

Bioreaktorius, kurį įsigijo darželis „Žibutė“, atrodo kaip dvi skalbimo mašinos. Darželio vadovė sako, kad biokomposteris neskleidžia jokio nemalonaus kvapo, atvirkščiai, galima užuosti giros ar šviežiai kepamos duonos kvapą. Todėl toks įrenginys virtuvėje nekelia jokių nepatogumų. Živilė Karvelienė teigia, kad per dieną darželyje sukaupiama apie 20-30 litrų maisto atliekų. Vienas šiukšlių kibiras prikaupiamas iš maisto atliekų, kurių lieka ruošiant maistą, kitas kibiras atliekų susikaupia iš to, ką vaikučiai palieka savo lėkštėse. Darželyje dirbančios virėjos kiekvieną dieną po vakarienės visas atliekas supila į kompostavimo įrenginį.  Bioreaktoriuje nuolat palaikoma 70 – ties laipsnių temperatūra, todėl perdirbant atliekas aukštoje temperatūroje žūva visos blogosios bakterijos. Organinės kilmės atliekos įrenginyje virsta sausais milteliais, kuriais tręšiami augalai ir gėlės darželio teritorijoje.

 

Perdirbtos atliekos – puiki trąša augalams

Živilė Karvelienė tikina, kad darželyje atsiradus bioreaktoriui, išsisprendė daugybė problemų: „Mūsų darželį lanko net 124 vaikučiai, turime šešias grupes, todėl ir šiukšlių išmetame pakankamai daug. Virtuvėje, gaminant maistą mažyliams, lieka nemažai organinės kilmės atliekų: įvairiausių lupenų, kiaušinių lukštų ir pan. Anksčiau visas buitines maisto atliekas kaupdavome kibiruose ir sudarydavome individualias sutartis su ūkininkais, kurie sukauptas maisto atliekas pasiimdavo du kartus per savaitę ir išsiveždavo sušerti gyvuliams į ūkius. Mes pradėjome rūšiuoti visas atliekas ir pasistatėm atskirus konteinerius popieriui bei plastmasei. Kai įsigijome šį įrenginį, pradėjom rūšiuoti šiukšles - dabar jos išvežamos tik kartą per mėnesį. O ankščiau  reikėdavo šiukšles išvežti du kartus per savaitę. Todėl manau, kad per 1,5 metų bioreaktorius turėtų atsipirkti, nes anksčiau už šiukšlių išvežimą mokėdavome 219 litų, o dabar tik 35 litus. Taip pat nebeperkame trąšų augalams, vietoj jų naudojame sausus komposto miltelius, kuriuos pagamino kompostavimo įrenginys. Tokia biomasė dar vadinama humusu, kuris  grąžinamas atgal į gamtą, o patręšta žemė būna puri, derlinga, laidi orui ir vandeniui, trumpai tariant, sveika. Tokioje žemėje augalai puikiai auga.  Jame yra svarbiausių augalų mitybos elementų: anglies, azoto, fosforo, sieros ir daugybė kitų. Anksčiau išmestos maisto atliekos konteineriuose skleisdavo nemalonų kvapą, o vasarą prie atliekų skraidydavo musių pulkai, dabar tokių problemų nebeliko“.

Lopšelio-darželio vadovė sako, kad kompostavimo įrenginys padėtų sutaupyti pinigų ir kitiems darželiams, maitinimo įstaigoms, viešbučiams, kurie išmeta nemažai maistinių atliekų. Organinių atliekų perdirbimas padėtų sumažinti atliekų kiekį sąvartynuose: „Kiekvieno iš mūsų išmetami maisto likučiai sudaro iki 50 proc. visų išmetamų šiukšlių. Todėl daugiausia vietos sąvartynuose užima maisto atliekos. Jos sąveikaudamos su kitų produktų atliekomis, sudaro didelius metano dujų, anglies dvideginio ir vandens sulfidų mišinius. Šie mišiniai dažnai būna užteršti sunkiaisiais metalais“.

 

Vaikai mokosi rūšiuoti šiukšles

Lopšelio-darželio „Žibutė“ vadovė sako, kad darželyje vaikučiams stengiamasi įskiepyti ekologinius gyvenimo įpročius: „Mes visas atliekas rūšiuojame patys ir mokome to paties savo auklėtinius. Grupėse stovi keli kibirai arba kartoninės dėžės ant kurių užrašyta „Popierius“, todėl vaikai suvalgę saldainį, kurio pakuotė popierinė, gali išmesti šiukšlę į atliekų dėžę, skirtą popieriui. Taip pat atskirai išmetame ir baterijas, patys vaikai atneša baterijas net iš namų ir išmeta į tam skirtą vietą darželyje. Viskas prasideda vaikystėje, todėl jeigu mokysime savo atžalas neteršti gamtos ir mokėti tvarkyti tai, ką po savęs paliekame, užauginsime kultūringą visuomenę, kuri puoselės ekologišką gyvenimo būdą“.

Jeigu nerūšiuosime ir neperdirbsime komunalinių atliekų, per artimiausius dešimtmečius sukaupsime dar kelis sąvartynus. Primename, kad lengvabūdiškai numestas popierius gamtoje nesuyra 2 metus, konservų dėžutės – 90 metų, plastiko pakuotės – 200 metų, o stiklas net 900 metų. Tačiau galime pasistengti, kad taip nenutiktų, jeigu popierių, stiklą ar plastmasę išmesime į specializuotus antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, iš kurių viskas  keliaus į perdirbimo įmones.

Vaikų lopšelio-darželio „Žibutė“ vadovė ragina visus ne tik rūpintis ekologišku maistu, bet ir tinkamai tvarkyti savo atliekas. Juk viskas prasideda dar vaikystėje, todėl rodykime savo mažyliams ekologiško gyvenimo būdo pavyzdį. Negyvenkime savo vaikų ir anūkų sąskaita, nes visos ekologinės problemos, kurias sukėlėme, kris ant jų pečių.  

 

Parengė Indrė Dauskordaitė

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.