Smaller Default Larger

Pildyti visas vaiko svajones – lepinimas?

Jūs negalite su vaiku ramiai apsipirkti parduotuvėje, nes kiekvieną kartą jis, pamatęs blizgantį, spalvotą, gražiai įpakuotą žaislą ar saldainį, tuoj pat ima primygtinai prašyti, kad nupirktumėte naujai įsigeistą daiktą? Net nedvejodami spontaniškai vaikui atsakote „ne“, o vaikas, tai išgirdęs, tuoj pat imasi jau ilgą laiką pasiteisinančio plano „B“: puola ant žemės ir paleidžia dūdas. Jus apima jausmas, kad kiti manys, jog vaikas yra išlepintas. Ką daryti? Paskutinį kartą nusileisti ir vardan šventos ramybės išpildyti jo norą?

 

 

Kaip elgiasi išlepintas vaikas?

Vaikų auklėjimas iš tiesų sunkus, ilgas, nepertraukiamas darbas. Tai viena sudėtingiausių gyvenimo užduočių. Lepūnėlis priverčia tėvus šokti pagal jo dūdelę. Išlepinta atžala pasižymi emociniu nestabilumu, ją gali ištikti nerviniai priepuoliai, viršų imti kaprizai. Nenoras klausyti ir girdėti tėvų nuomonės namuose tampa dažnu reiškiniu. Tokie vaikai neretai būna nesavarankiški. Jiems būdingas nemokėjimas bendrauti su kitais bendraamžiais. Mažylis daro, ką nori, nepaiso jokių draudimų. Tiesiog gerai pagalvokite, ar tikrai vaiko auklėjime nedarote kokių nors esminių klaidų.

Lepindami savo vaiką, ugdote klaidingą jo supratimą, kad viską galima lengvai pasiekti, gauti ar nupirkti. Nepastebėjote, kad gausybės įmantriausių žaislų apsuptas mažylis akivaizdžiai nuobodžiauja, jam jau nieks nebepatinka, jo niekuo nebenustebinsite? Pabandykite atlikti eksperimentą ir patys tuo įsitikinsite: vaikai žaislų parduotuvėje įsigeidžia kiekvieno daikto ir kai tik jį gauna, patiria ne džiaugsmą, bet nuobodulį. Daiktas bus įdomus tik pirmąsias kelias minutes, vėliau jis gulės kampe tarp daugybės žaislų visų užmirštas. Tenkindami kiekvieną vaiko užgaidą, atimate jam ne tik galimybę atrasti kažką pačiam, bet ir tikrąjį vaikystės džiaugsmą. O jeigu visos vaiko užgaidos ir toliau tenkinamos, tai būkite tikri, kad jau sulaukus 9-10 metų atžalos elgesyje atsiras pirmieji simptomai, keliantys grėsmę savojo „aš“ stabilumui ir psichikos grūdinimui. Didžiausia lepinimo žala išryškės, kai vaikas sulauks 13-16 metų amžiaus. Paprasčiausiai jis pats jau nesugebės siekti užsibrėžto tikslo. Toks vaikas jausis nesaugus ir negebės įveikti net menkų nusivylimų bei apmaudo dėl patirtų nesėkmių,

Tik Jūs galite išmokyti savo vaiką atidėti įgeidžių tenkinimą vėlesniam laikui, įskiepyti jam žinojimą, kad kiekvienas daiktas turi būti pelnytas, o gyvenime egzistuoja ne tik malonumai, bet ir tam tikros pareigos bei atsakomybė.


„Negalima“ ir turi būti „negalima“

Sakoma, kad blogai, kai tėvai nenustato vaikams griežtų ribų, kas yra galima, o kas – ne. Vieną dieną per televizorių negalima žiūrėti filmų suaugusiems, o kitą dieną dėl tos pačios šventos ramybės jau galima. Jeigu ko nors vaikui negalima, vadinasi tai ir turi būti negalima net ir tada, kai yra svečių, kai šventės ar savaitgalis, kai mažylis serga ir pan. Jeigu „negalima“ sako mama, vadinasi „negalima“ turi sakyti ir tėtis - vaiko gyvenime svarbus nuoseklumas.  Kai namuose nusistovi aiškios taisyklės, atžala susitaiko su mintimi, kad taip turi būti. Be to svarbu ne tik pasakyti vaikui, kad „negalima“, bet ir paaiškinti, kodėl taip yra. Vaikui svarbu pažinti tikrąjį pasaulį iš mamos ir tėčio pasakojimų, kad nebūtų peržengta kraštutinumų riba, kai mažylis auginamas „šiltnamio“ sąlygomis.

Jeigu jau pastebėjote, kad Jūsų vaiką apėmė nepasotinamas noras viską turėti ar daryti tai, ką įsigeidžia, metas imtis priemonių, kol dar situacija netapo nevaldoma. Galite paaiškinti savo mažyliui, kad nėra tiek pinigėlių ir susitarti, kad kurį nors laikotarpį nepirksite jokių žaislų ir geriau pinigai bus taupomi jo norimam daiktui ar pramogai. Kartu sudarykite poreikių ir sąlygų sąrašą, kalendorių, kada, už ką bus išpildytas vienas iš jo norų. Tokiu būdu pamažu ugdysite ne tik vaiko gebėjimą atidėti savo įgeidžius vėlesniam laikui, bet ir vykdyti savo pareigas, įgyvendinti susitartas sąlygas norint kažką gauti pelnytai. Vargu, ar bet koks pamokslavimas ar barimas duos teigiamų rezultatų. Todėl patartina to išvengti.

Auklėjant labai svarbu laikytis žodžio. Juolab jeigu vaiką nubaudėte dėl netinkamo elgesio, tai tą bausmę iki galo reikia ir įvykdyti. Jokia užtarėjiška, suminkštėjusi tėvelio širdis negali prieštarauti mamytės sugalvotai bausmei, nes tuomet vaikelis supras, kad taisykles visuomet galima apeiti.

 

Mylėti - nereiškia lepinti

Nereikia bijoti būti griežtiems. Tai nereiškia, kad jį mažiau mylite. Jeigu bent trumpam sugrįšite į vaikystę ir pažaisite su vaiku, išmoksite kartu naują eilėraštuką, pavartysite knygelę, visa tai irgi bus meilė. Meilę vaikas jaus ir tada, kai kiekvieną vakarą paguldysite į lovytę, apkamšysite ir paseksite pasaką prieš miegą. Kai meilės poreikiai patenkinami, vaiko socializacija ir raida yra sėkminga, geriau vystosi jo protiniai gebėjimai. Galų gale vaikas išmoks pats dalinti meilę aplinkai.

Profesorius R. Campbellas tvirtina, kad meilę vaikui galima perduoti keturiais būdais: akių kontaktu, fiziniu kontaktu, sutelktu dėmesiu ir disciplina. Ir visi išvardyti dalykai yra vienodai svarbūs. Jeigu išpildomi ne visi meilės elementai, tada ir prasidės spragos auklėjime.

 

Aplinka svarbi auklėjimui

Apsidairykite ir suprasite, kokia stipri konkurencija tarp vaikų. „Nojus turi daugiau žaislų, jis turi naują konstruktorių, todėl jis turi daugiau draugų, o aš jų neturiu...“ Suprantate apie ką kalbama? Vaikai, kurie neturi to ar ano naujo žaislo, staiga pasijunta lyg nevisaverčiai, atstumti. Juk iš tiesų patyčios, materialioji konkurencija šiandien dažnas reiškinys. Vaikai kartais nepraleidžia progos paerzinti, kad neturi tos lėlės, kuri pati valgo, verkia ar juokiasi. Kaip nuo to apsisaugoti?

Tikrai nereikia skubėti sekti žaislų madų tendencijų ir tokiu būdu padėti vaikui įgyti autoritetą jo draugų tarpe. Natūralu, kad vaikas tampa naujų žaislų, pramogų auka, jeigu nuolat leidžiate sėdėti jam prie televizoriaus ekrano, ištisas valandas kiurksoti prie kompiuterio ir žaisti žaidimus, o ne raginate iškišti nosytę laukan ir draugiškai pasikapstyti smėlio dėžėje su kaimynės vaiku. Kokį vertybinį pamatą patys diegsite nuo gimimo, tokį atsaką ir turėsite.

Visuomenėje populiaru manyti, kad vienturčiai arba jaunėliai vaikai visuomet yra išlepinti. Tai mitas. Tiesos čia yra tiek, kiek patys tėvai savo vaikui sukuria galimybių lepumui reikštis. Juk vienturčiams nereikia dalintis žaislais, mamos dėmesiu ir meile, nereikia laukti, kol ateis jo eilė. Turint vieną vaiką šeimoje, lengviau jam nupirkti norimą daiktą, gražesnį drabužėlį. Vyresniems broliams ar seserims nuolatos diegiama, kad jaunėliui visada reikia nusileisti, saugoti jį, duoti ko įsigeidžia, nes jis dar mažas ir nieko nesupranta. Taip, vienturčiai ir jaunėliai turi daugiausia galimybių būti lepinami ir išlepinami. Ar taip nutiks priklauso nuo to, kaip juos auklėja tėvai.

Yra daug skirtingų auklėjimo teorijų. Kaip išsirinkti geriausią, kad vaiko neišlepintumėte? Geriausia jokios teorijos, tiesiog nuoširdžiai mokėti parodyti vaikui meilę nepainiojant jos su nepasotinamų atžalos norų ir poreikių tenkinimu. 

 

Parengė Laura Valeikaitė

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.