Smaller Default Larger

Kai mažojo šnekučio kalba vėluoja

Vaikai  klausosi žodžių. Žodžiai - tai žmonių balsų muzika.

    Vaikai jaučia žodžius: ar minkšti? Kieti? Apvalūs? Smailūs?

Vaikai ragauja žodžius: ar saldūs? Sūrūs? Rūgštūs? Kartūs?

Vaikai myli žodžius. Todėl ir žodžiai myli vaikus.

                                                         Borisas A. Novakas

 

Kalba savaime neišsivysto. Jos vaikutis pradeda mokytis nuo gimimo bendraudamas su suaugusiuoju, pamėgdžiodamas jį.

Ką reikėtų žinoti apie vaiko kalbos raidą ir kur ieškoti pagalbos, jei jūsų vaikas dar nešneka taip, kaip dauguma jo bendraamžių?

 

Intensyviausias ir svarbiausias kalbos vystymosi periodas yra ikimokyklinis amžius. Antrieji-šeštieji vaikučio gyvenimo metai – kai vaikas išmoksta suprasti kalbą ir pats pradeda kalbėti. Šiame laikotarpyje tam tikrais amžiaus tarpsniais vaiko kalbėjimas turi ,,spragų”, t. y. ne visus garsus, žodžius vaikas taria taisyklingai. Tai nutinka dėl nepakankamai išlavėjusio vaiko artikuliacinio aparato (lūpų, liežuvio, skruostų, dantų) judesių. Tai vadinama fiziologiniu šveplavimu, kuris, lavėjant artikuliaciniam aparatui, ,,išaugamas”. Šios grupės vaikams tarties trūkumai išnyksta savaime jiems sulaukus 4-5 metų.   Tai  -  natūralus vaiko vystymosi reiškinys, kuris nelaikomas kalbos sutrikimu. Susirūpinti anksčiau ir kreiptis į logopedą vertėtų, jei vaikas neištaria k,g,l,v ar jo tariami garsai įgyja neįprastą skambėjimą.

Vaikui sulaukus 3-4metų sparčiai vystosi kalba. Normalu, kad trejų metų vaikas dar  netaisyklingai taria ilgus, ypač mažai žinomus, žodžius, juos trumpina, praleidžia garsus. Plečiantis trimečio žodynui vaikus domina žodžio forma, todėl galimi pačių vaikų ,,naujadarai”, kurie dažnai suaugusiuosius pralinksmina.Pavyzdžiui, 3 m. 5 mėn.  Evutė mergaitę vadina ,,gėlaite”, šakutę – ,,meigute”, šuniuką – ,,ainiukas”. Toks žodžių, skiemenų praleidimas, sukeitimas vietomis –normalus reiškinys iki 3,5-4  metų.

Ketverių metų vaikas gramatiškai kalba gana taisyklingai, tinkamai derina skaičius, linksnius, gimines. Mažėja garsų tarimo klaidų, tačiau dėl nepakankamai išlavėjusių vaiko kalbos padargų, sudėtingesnių garsų  (š, ž, č, dž, r ) mokymasis šiek tiek užsitęsia.

5-6metų vaikai turi taisyklingai tarti visus gimtosios kalbos garsus, pakartoti įvairausilgumo ir sudėtingumo žodžius. Žodynas vis labiau artėja prie suaugusiųjų, pasakojimas tampa suprantamas ir rišlus.

Smagu, kai vaikutis auga ne tik sveikas, tačiau ir jo kalbiniai gebėjimai atitinka amžių. Deja, ne visų vaikų kalba lavėja sėkmingai. Sutrikimų priežasčių yra labai įvairių.

 

Dažniausios priežastys:

  • kalbos aparato defektai (per trumpas, per storas liežuvis; deformuotas, per daug atsikišęs

viršutinis ar apatinis žandikaulis, netaisyklingas dantų saukandimas; įgimti ar įgyti lūpų bei gomurio trūkumai);

  • silpni artikuliacinio aparato raumenys;
  • kalbos centrų pažeidimai nėštumo ar gimdymo metu;
  • mažylio psichinė branda;
  • nepakankamas bendrasis fizinis išsivystymas, nusilpimas, nuo ligų, persirgtų ankstyvoje

vaikystėje, kai kalba sparčiai vystėsi;

  • klausos sutrikimai;
  • nepakankamai išlavėjusi foneminė (kalbinė) klausa (normaliai girdėdamas vaikas gali

neskirti iš klausos panašių garsų, juos painioti, iškraipyti. Dėl šios priežasties gresia rašymo sunkumai mokykloje);

  • netinkama kalbinė aplinka šeimoje: suaugusieji neskatina vaiko taisyklingai kalbėti, kartais

pamėgdžioja jo netaisyklingai tariamus žodžius; dvikalbė aplinka šeimoje; šeimos narių kalbos trūkumai).

 

Dažniausiai pasitaikantis ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos sutrikimas yra šveplavimas

arba dislalija – pastovus  netaisyklingas kalbos garsų tarimas, kai jie praleidžiami, keičiami kitais ar iškreipiami. Garsų tarimo iškraipymų būna  įvairių. Dažnesni iš jų šie:

  • garsai s, z, t, dz, rečiau š, ž, č, dž, o kartais net t, d, n tariami su iškištu tarp dantų liežuviu;
  • vaikai praleidžia garsus (ratas – atas, kelmas – kemas, langas – lagas);
  • tariant garsą nevirpa liežuvio galiukas, virpa gomuris (girdime gerklinį garsą);
  • garsą  keičia į kitus garsus:  r  -  r/ minkštąjį,   raktas – rektas;
  • rl, j   ratas – latas- jatas;   r-  g, d  ratas – gatas – datas;
  • garsai k, g  keičiami t, d   kepurė – tepurė; gandras – dandras;
  • skardieji priebalsiai v, z, ž, b, d, g  duslinami zylė – sylė; voras – poras; žuvis – šuvis; dėdė- tėtė;  gėlė – kėlė;
  • kietieji priebalsiai tariami minkštai: koja – kioja, povas – piovas, lokys –liokys.

 

Jei sulaukęs ketverių metų vaikas kalbėdamas daugelį žodžių iškraipo, garsus taria netaisyklingai, juos keičia ar praleidžia, jūsų vaikučiui praverstų logopedo konsultacija. Tik specialistas, įvertinęs vaiko kalbą, gali pasakyti, kas tai –fiziologinis šveplavimas ar jau kalbos sutrikimas.

Jeigu vaikui nustatytas kalbos sutrikimas, jis savaime kalbos trūkumų ,,neišaugs”. Tada jau būtina logopedo pagalba. Rezultatai pasiekiami greičiau, kai vaikas dar ikimokyklinio amžiaus. Kada jis ima lankyti mokyklą, kalbos trūkumus žymiai sunkiau ištaisyti, jie jau ,,įsitvirtinę” vaiko kalboje. Mokiniai, turintys kalbos sutrikimų, žymiai sunkiau įgyja taisyklingos rašybos įgūdžius, sunkiau išmoksta skaityti. Be to, tai neigiamai veikia vaiko asmenybę, charakterį, tokiems vaikams sunkiau sekasi bendrauti. Logopedas padeda įveikti kalbos sutrikimus. Tačiau ir patys tėvai, aktyviai bendraudami ir bendradarbiaudami su logopedu, galėtų padėti savo vaikučiui.

 

Keletas pastebėjimų

Daugėja ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių kalbos problemų. Štai keletas patarimų, kurie padės lavinti mažylių  kalbą.

  • Jūsų pačių kalba turi būti taisyklinga, sklandi, aiški. Jokiu būdu nešvepluokite. Vaikas mokosi iš jūsų!
  • Mokykitės išklausyti vaiką iki galo. Trumpomis pastabomis parodykite, kad klausote (pvz.: paklauskite, kas įvyko toliau). Būtinai leiskite jam užbaigti savo mintį, kad ir kokia paini ji būtų. 
  • Deklamuokite, dainuokite (ypač tas dainas, kurios turi ir vaizduojamųjų elementų, pvz.: ,,Du gaideliai”), sekite pasakas, skaitykite drauge su vaiku – taip jis mokosi taisyklingai kalbėti.
  • Kartu su vaiku klausykite jo ausiai neįprastų garsų: vėjo pūtimo; kaip skamba įvairūs paviršiai: stiklinių, metalinių ar medinių daiktų susilietimas; garsų už lango ir t.t. Kartu įvardinkite kokie tai garsai.
  • Jei vaikas pasakė neteisingai, ištaisykite, bet jokiu būdu neverskite jo pakartoti. 
  • Duokite vaikui kuo daugiau kieto maisto (sūrio, obuolių, morkų). Kietą maistą vaikai ne taip

mėgsta dėl keleto priežasčių: jiems jį sunkiau sukramtyti, ilgiau užtrunka jį valgyti. Tačiau

tėveliai turėtų žinoti, kad tuo metu lavėja vaiko artikuliacinio aparato raumenys, kartu tobulėja

jo kalba.

 

Kalbėkite ir bendraukite su vaiku šiandien, o ne rytoj.

                                                                                  

Parengė logopedė Asta Miškinienė

 

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.