Smaller Default Larger

Mokome piešti, dainuoti. O plaukti?

morgueFile.com„Abu su žmona netekome žado, kai vieną šeštadienį, tingiai tysodami saulutėje prie tvenkinio, iš mūsų keturmečio, griežtai prigrasinto nesiartinti prie vandens ir iki tol klusniai vykdžiusio šį paliepimą, išgirdome žodžius „Aš noriu plaukti!“ ir, nespėjus net mirktelti – garsų pliumptelėjimą į vandenį. Laimei, tvenkinyje tuo metu plaukiojo giminaitis, kurio dėka mūsų drąsuolis greitai vėl atsidūrė ant kranto“, - patirtimi dalijasi laišką redakcijai atsiuntęs tėtis.

Istorija iš tiesų pamokanti ir verčianti susimąstyti, kaip liūdnai gali baigtis linksmas šeimos nuotykis gamtoje, kaimo sodyboje, vos minutei paleidus mažąjį smalsuolį iš akių. Nemokančiam vandenyje elgtis mažyliui net ir visai negilus, iš pažiūros – juokingas, vandens telkinys kelia didžiulį pavojų. Tėvelių neatidumas gali kainuoti ne tik sunkų vaiko sveikatos sutrikdymą, bet ir gyvybę. Pamąstymai apie galimus pavojus nejučia diktuoja mintį – kaip puiku būtų, jei mūsų mažylis mokėtų plaukti. „Vaikai mokomi piešti, lipdyti iš molio, šokti, dainuoti, vaidinti. Nesusimąstoma, kaip greitai visos įgytos žinios ir atrasti talentai gali netekti prasmės“, - sako istorija pasidalinęs skaitytojas.

 

Į klausimą, kaip išmokyti mažylį plaukti, daugelis net nepagalvodami atsakytų: „Uždėkite jam pripučiamą ratą, liemenę ar rankoves ir paleiskite į vandenį“. Štai ir viskas! Taip vaikas pažins vandenį, pamažu prie jo pripras ir išmoks plaukioti be pagalbinių priemonių. Tokiai lengvabūdiškai nuomonei neabejotinai paprieštarautų geriau nei penkis savo rankos pirštus, kuriuose barška rūpestingai puoselėjamo darželio raktų ryšulėlis (beje – irgi puikiai panaudojamas plaukimo pamokose), mokymo plaukti metodiką, smulkiausius elgsenos vandenyje niuansus, viską apie mažas ir didesnes pradedančiųjų pažintį su vandeniu patirtis išmananti Vilniaus lopšelio-darželio „Delfinukas“ direktorė Irena Jasnauskienė.

 

morgueFile.comBuvusi profesionali sportininkė, plaukimo trenerė, ilgametė Karoliniškėse įsikūrusio lopšelio-darželio vadovė, iš darželio grupės patalpų savo iniciatyva ugdymo įstaigoje įrengusi baseiną, teigia, kad pripučiamu ratu „aprengtas“ vaikas ne tik neišmoks teisingai elgtis vandenyje, bet ir nebus jame saugus – vandens žaislai, pasak I. Jasnauskienės, nebūtinai yra kokybiški, visada yra pavojus, kad jie išleis orą ar dėl kitokių priežasčių neatliks apsauginės funkcijos. Praversti pripučiamas ratas visgi gali – jį puikiai panaudosite kaip pagalbinę priemonę, mokantis plaukti arba tobulinant plaukimo įgūdžius, žaidimo forma pritaikydami įvairiems pratimams vandenyje atlikti.

Žaidimas – būtent per jį mažyliai pažįsta pasaulį ir išmoksta daugybės naudingų dalykų. Plaukimas – ne išimtis. Pažinti vandens pasaulį, išmokti jame elgtis, jo nebijoti vaikams padeda žaidimai. Plaukimo ir nardymo paslapčių vaikus mokantys specialistai žino įvairiausių būdų, kaip pakankamai nelengvą procesą paversti mažiesiems patrauklia ir įdomia pramoga. Čia prireikia ne tik puikių žinių ir profesionalaus išmanymo, bet ir geros fantazijos.

 

I. Jasnauskienės teigimu, tėveliams, kurie nori patys mokyti savo vaikučius plaukimo meno, būtų labai pravartu bent sykį apsilankyti profesionalių mokytojų pamokėlėse ir žvilgtelėti, kaip tai daro specialistai. Jei nėra tokios galimybės, informacijos galima surasti literatūros šaltiniuose. „Delfinuko“ vadovė pabrėžia, kad prieš pradėdami pamokas natūraliuose vandens telkiniuose, tėveliai būtinai turi pirmiausia patys išbandyti viską, ko ketina mokyti vaikus: patikrinti dugną, gylį, temperatūrą ir pan.

 

Taigi nuo ko pradėti norintiems, kad jų mažylis vandenyje jaustųsi lygiai taip pat smagiai, kaip mažas delfinukas? Dalinamės „Delfinuko“ specialistų gudrybėmis.

  • Visai nesvarbu, ar mokytis plaukimo gudrybių ketinama pradėti baseinėlyje, ar natūraliame vandens telkinyje, pirmiausia reikia užmegzti draugystę su vandeniu. Susipažįstame su vandens savybėmis ir judėjimo dugnu būdais. Pradedame po truputėlį – sušlampame rankytes, kojytes, veiduką. Nugalėję baimę sušlapti, jau galime bandyti ropoti, šliaužti dugnu – vaidinti vėžliuką, gyvačiuką. Vyresnio amžiaus vaikučiai gali pabraidyti, pabėgioti, pašokinėti, laikydami rankas įvairiose padėtyse ir padėdami sau šuoliuoti grybšniukais. Susipažinti su vandens savybėmis (tankiu, pasipriešinimu) padės įvairūs žaidimai. Pavyzdžiui, vandens gaudymas rankomis, „skalbinių skalavimas“, aštuoniukų piešimas rankomis po vandeniu, vandens „futbolas“, kai po vandeniu panirusiomis kojomis spiriama į įsivaizduojamą kamuolį.
  • Kai išmokstame drąsiai ropinėti ir šokinėti vandenyje, galime nerti giliau. Tikrąja šių žodžių prasme! Nosytę prie vandens pradedame pratinti ją aptaškydami – vandeniui tykštant ant veiduko, įprantame labai trumpam sulaikyti kvėpavimą. Mokomės jį sulaikyti ilgiau. Įkvepiame, palaikome, iškvepiame. Sulaikę kvėpavimą leidžiame veiduką į vandenį. Kai panerti veiduką jau visai nebebaisu, bandome vandenyje pritūpti, o pritūpę – atsimerkti. Čia vėlgi žaidžiame – skaičiuojame dugno akmenukus, traukiame ant dugno gulintį „lobį“. (Būtent šiame etape „Delfinuko“ direktorei praverčia jos raktų ryšulėlis – panirusių ir po vandeniu atsimerkusių vaikučių paprašoma pasakyti, ką ji laiko rankose).
  • Nors esame jau tikri šaunuoliai, gebantys matyti po vandeniu, išmokome dar tikrai ne viską. Tad drąsiai žengiame toliau ir mokomės plūduriuoti ir išsilaikyti ant vandens gulėdami. Baseine labai praverčia bortelis, už kurio laikantis visai nebaisu ištiesti kojas ir atsigulti. Kai tokio pagalbininko nėra, pasilaikyti kuo puikiausiai galima ir už mamytės ar tėvelio rankų. Iš pradžių įsitvėrę, o vėliau jau ir be niekieno pagalbos gulime ant krūtinės, ant nugaros.
  • Įkvėpti ir sulaikyti kvėpavimą po vandeniu jau mokame, bet to negana. Reikia mokėti ir iškvėpti. Rodome, kaip prausiamės, apsipildami veiduką, ir iškvepiame orą į tykštantį vandenį. Pučiame į vandenį, kaip į karštą arbatą. Pabandome iškvėpti panirę po vandeniu. Kai tai padaryti jau puikiai pavyksta, bandome iškvėpti judėdami dugnu. Laikydami galvytę negiliai panertą, iškvepiame į vandenį ir pasukame ją taip, kad pavyktų įkvėpti oro.
  • Esame jau pakankamai gerai susipažinę su vandens savybėmis, mokame panerti, plūduriuoti ant vandens, sulaikyti kvėpavimą ir iškvėpti į vandenį. Pats laikas pabandyti slinkti vandeniu. Tai lengviausia padaryti, kai yra į ką atsispirti. Plaukiame krūtine ir nugara, atsispirdami nuo dugno, baseino bortelio ar tvirtai vandenyje stovinčio tėvelio. Mokomės slinkti vandeniu, į pagalbą pasitelkdami kojyčių judesius.

 

„Delfinuko“ vadovės I. Jasnauskienės nuomone, fizinis lavinimas vaikams būtinas nuo pačių mažiausių dienų. Vaikai, įpratę ir pamėgę judėti, sportuoti dar lopšelyje, jaus poreikį tai daryti ir vyresniame amžiuje – vadinasi, bus ir sveikesni, ir laimingesni.

Plaukimas ypatingai svarbi fizinio lavinimo sritis. Plaukti besimokantys vaikai įgyja naudingų tvarkos, higienos įpročių, mokosi drausmės. Ugdoma vaiko valia, savarankiškumas, noras siekti užsibrėžto tikslo. Tobulėja judėjimo aparatas, fiziniai gebėjimai (jėga, lankstumas, greitumas, vikrumas, ištvermė, koordinacija). Mokymasis plaukti teigiamai veikia visų organizmo sistemų veiklos vystymąsi, ypatingai – širdies, kraujagyslių, kvėpavimo. Vandens ir oro procedūros grūdina vaiką, jis tampa atsparesnis peršalimo ligoms.

 

Parengė Miglė Ivanauskaitė

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.