Smaller Default Larger

Žengiam į darželį!

Ar šešių mėnesių ar trejų metų – pirmas žingsnis kiekvienam nėra lengvas. Dažniausiai tai skaudus žingsnis tiek tėvams, tiek vaikas, tačiau ir labai svarbus – mokomės tapti nepriklausomais. Kaip ir kada geriausia pradėti eiti į darželį ar lopšelį gali nuspręsti ir pajusti tik tėvai. Mirtai iš Miuncheno neseniai suėjo treji metai ir ji jau senbuvė darželyje. Nuo pusantrų metų ji praleidžia lopšelyje 7 valandas kas dieną. Jos mažoji sesutė Ema (14mėn.) jau irgi visai neblogai jaučiasi be mamos.

 

„Aš nebūtinai turėjau grįžti į darbą, - pasakoja jų mama Mareike – bet man trūko naujų iššūkių ir darbo su suaugusiais. Mano vaikus labai gerai veikia kontaktas su kitais vaikais, o aš jaučiuosi galinti save realizuoti darbe. Jeigu nebūčiau priėmusi sprendimo taip anksti leisti vaikus į lopšelį, aš nežinau ar galėčiau būti atsipalaidavusi ir gera mama“.

 

Maikui jau irgi treji, taip pat kaip Mirtai, tačiau jam darželio grupė yra visiškai naujas pasaulis. „Jis yra labai nedrąsus, todėl mums buvo svarbu, kad jis bent tris valandėles tarp vaikų praleistų.“ – pasakoja Maiko mama. „Pradžioje Maikas bėgdavo nuo savo bendraamžių ir ieškojo saugumo pas auklėtoją. O kai aš jį pirmą kartą vieną jau darželyje palikau, pati sėdau į automobilį ir pirmiausiai visą valandą verkiau. Aš pati niekad noriai neidavau į darželį, todėl labai supratau mano sūnaus nenorą.“

 

Du vaikai, dvi motinos ir dvi visiškai skirtingos istorijos, kas leidžia teigti, kad nėra amžiaus ribos, kada pradėti eiti į darželį, tai priklauso nuo daugelio kitų faktorių, kaip pavyzdžiui : ar vaikas labai temperamentingas ar daugiau nedrąsus ir baikštus? ar tėvai gali lengvai be širdgėlos nuo mažųjų atsiskirti?

 

Ar daug globos ir kiek jos reikia vaikui? Ekspertai teigia, kad maždaug nuo 18 mėnesių jau gali vaikas lopšelyje jaustis gerai. Žinoma, jaunesniems tai irgi nekenkia, jeigu aplinka jų amžiui yra pritaikyta ir jeigu mažiau vaikų viena auklėtoja globoti gali. Ypatingai sunku tėvams priimti tinkamą sprendimą, kai jų vaikelis dar nei šnekėti, nei vaikščioti moka. Tobias prisimena pirmas jo sūnaus dienas lopšelyje :“Tomas buvo tik 12 mėnesių, kai pirmą kartą peržengėme lopšelio slenkstį. Jį patikėti auklėtojoms, man buvo nelabai malonus jausmas, nes aš galvojau : jeigu jis ten jausis nelaimingu, tai net pasakyti negalės!“. Todėl taip pat yra labai svarbu gerus santykius su auklėtojomis užmegzti, taip pat skambutis dienos metu irgi nuramina nežinioje esančius tėvus, arba žvilgsnis į darželyje vedama dienorašti irgi turėtų sustiprinti pasitikėjimą. Labiausiai padeda – vaiką matyti laimingą. „Trečią pratinimosi prie darželio dieną, Tomas užlipo ant stalo grupės viduryje ir pradėjo šaukti: ‚Labas, labas!!!‘ – šiuo momentu aš supratau, kad čia jis jaučiasi gerai.“ – pasakojo Tobias.

 

O kaip jaučiasi patys vaikai? Mažojo vaiko pasaulėlyje iš esmės dominuoja tik mama ir tėtis. Bavarijos ankstyvosios pedagogikos Instituto vedėja Dr. Beatrix Broda-Kaschube teigia, kad pirmieji gyvenimo metai vaikui yra patys svarbiausi, tuo metu jis stipriai prisiriša prie to asmens, kuris juo visą laiką rūpinasi – dažniausiai mama, ir šio prisirišimo jis jau niekad nepamirš. Taigi kuo stipresnė meilė pirmajam asmeniui, tuo lengviau vaikas galės pasitikėti ir kitais, nesugriaunant jo pasaulėlyje sudarytos hierarchijos. Dažniausiai lopšeliai Vokietijoje dirba pagal Koncepciją „Pasitikėjimo asmuo“. Tai reiškia, kad darželio auklėtojos yra šie asmenys, kurie labai stipriai skatiną prisirišimą prie vaiko t.y. ugdytojai yra tarsi antroji mama. Šie asmenys yra labai svarbūs mažiesiems vaikiukams, nes jiems reikia, kad šis asmuo palaikytų rankytę prieš užmiegant, padėtų statyti smėlio pilį, užsimauti batukus.        

 

Pradžia kiekvienam vaikui, ar jis dar šliaužioja, ar jau savo vardą rašyti moka yra ta pati – tai neišmatuojamas stresas. Nieko keisto – net ir suaugusiam naujas gyvenimo periodas susietas su baime ir nežinomybe (tai žino kiekvienas, kuris nors kartą keitė darbo vietą). Po poros mėnesių mažėja lygis streso hormonų ir darželio vaikai nebesijaučia pradedančiaisiais.

 

Atsisveikinimo skausmą ir ašaras išgyvena kiekvienas, kartais net jau vėliau, kai vaikas kiekvieną žaislą ir kampą grupėje pažįsta. Svarbiausia tokiose situacijose yra su vaiku šnekėtis ir jam aiškinti, kaip, pavyzdžiui, darė Maiko mama : „Aš bučiau daug mieliau su tavimi negu darbe, tačiau tai neįmanoma, bet, žinai ką – šiandien po pietų eisime valgyti ledų.“ Vaikas supranta, kad mama jį myli, bet jei reikia eiti, tačiau tuo pačiu džiaugiasi pažadėtais ledais ir su nekantrumu laukia darželio pabaigos. Tėvai žino, kaip gerai yra vaikiui aplinkos pakeitimas ir buvimas tarp kitų vaikų, ypač tiems, kurie neturi nei brolių nei seserų namuose. Taip pat pedagoginis auklėjimas ir skatinimas moko vaikus vieniems su kitais komunikuoti, pažinti taisykles, gražiai valgyti prie stalo ir t.t. Tai mokomasi iš kitų vaikų, būryje ir su kvalifikuotais pedagogais – namuose ne kiekviena šeima tai gali suteikti. Kai vaikas darželyje laimingas, tai ir namuose vyrauja harmonija. Agnes pasakoja : „Kol Noa (1,5m.) buvo namuose kiekviena dieną su manimi, aš nebežinojau ką su juo veikti, kaip jį linksminti, ką jam pasiūlyti. Jis būdavo nevaldomas – tuštindavo kiekviena dar neužrakintą spintelę, siaubdavo knygų lentynas ir darydavo tiek nesąmonių, kurios mane varė į neviltį. Vakarais aš būdavau tokia išsekus, kad net jėgų pokalbiui su savo vyru nebeturėdavau. Tada supratau, kad Noa nori būti tarp vaikų, nori siausti, dūkti ir būti nevaržomu. Taigi lopšelis, siūlantis įvairių žaislų, karstymosi įrenginių, didelę smėlio dėžę bei begalę sūpynių buvo geriausia išeitis. Jau dvi savaitės kaip jis ten praleidžia puikų laiką nuo 8 iki 14 val. ir grįžęs namo būna labai meilus, geras, ramus – tikras angeliukas. Aš pati tapau rami, patenkinta ir laisvu laiku galiu save realizuoti.“

 

Taigi kada geriausia pradėti eiti į darželį gali tik tėvai nuspręsti – jie geriausiai pažįsta savo vaiką, jo charakterį bei norus, o per anksti ir per vėlai nebus niekad, kol vaikiukas darželyje gerai jaučiasi ir tėvų nedrasko sąžinės graužatys ir baimės.

 

 

Parengė Aistė Clauss

 

 

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.