Smaller Default Larger

Prasmingas laisvalaikis po pamokų

Kur laisvalaikį leidžia jūsų vaikai? Gatvėje, „ant asfalto“, neaiškių draugų kompanijose ar kiurkso prie kompiuterio? O gal užsiima prasminga veikla įvairiose ugdymo ir lavinimo mokyklose, kur vaikų kasdienybė įgauna naujas spalvas, realizuojasi jų svajonės, o gyvenimas prisipildo naujos, neįkainojamos patirties? Deja, dažnai dirbantys tėvai nežino kuo užsiima jų atžala po pamokų, tačiau laiku padrąsinus, paskatinus vaiką galima netgi teigiama linkme pakreipti jo ateitį.

 

 

Moksleivių socializacijai, kūrybiškumo ir įvairiapusiams gebėjimams lavinti reikiamas sąlygas sudaro popamokinė veikla. Gerai ją organizuojant galima sustiprinti vaiko pasitikėjimą savimi, kad jis taptų atsakingesnis, savarankiškesnis, pasijustų visuomenės dalimi. Tokia veikla atitraukia nuo beprasmio laiko leidimo ir skatina jauną žmogų išbandyti save įvairiose veiklose. Dalyvavimas neformaliojo ugdymo veikloje padeda vaikams kaupti įvairiausią socialinę patirtį: prasmingai praleisti laisvalaikį, praturtinti dvasinį pasaulį, prasmingas dalyvavimas šioje veikloje padeda asmenybės raiškai.

Kaip teigia Švietimo įstatymas, neformaliojo vaikų švietimo paskirtis - tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Didelė veiklų įvairovė (nuo tradicinių dailės, šokių ir panašių būrelių iki tokių veiklų kaip origamis, floristika, beisbolas, saviraiškos užsiėmimai ir pan.) rodo, kad bendrojo lavinimo mokyklose bei neformaliojo vaikų švietimo mokyklose dirba kūrybingi mokytojai, gebantys pasiūlyti mokiniams įdomių programų, nesusijusių su formaliuoju švietimu.

 

Lietuvių vaikai – tinginiukai?

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, apibendrinęs 2010 metais atliktą tarptautinį mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimą, skelbia – mūsų šalies moksleivių aktyvumas yra vienas mažiausių pasaulyje. Remiantis apibendrintais tyrimo duomenimis, Lietuvos berniukai pagal fizinį aktyvumą tarp beveik 40 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių užėmė penktą vietą nuo galo, o mergaitės - trečią. Vidutiniškai kas antras 11-15 metų berniukas (45 proc.) ir kas penkta (20 proc.) mergaitė yra pakankamai fiziškai aktyvūs, tačiau šie rodikliai per pastaruosius 16 metų nuosekliai mažėja. Tyrimo duomenimis, apie 40 proc. Lietuvos mokinių beveik kiekvieną dieną, dažniau nei kartą per savaitę arba beveik kiekvieną savaitę jaučia irzlumą, blogą nuotaiką, galvos skausmus, o kas šeštas paauglys sakė turintis miego sutrikimų, patiriantys nugaros skausmus.

"Fizinio aktyvumo reikšmė vaikystėje ir paauglystėje yra didžiulė - nepakankamai judant padidėja nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika, gali atsirasti depresijos požymiai", - teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Apolinaras Zaborskis.

Vaikams, kurie fiziškai mažai aktyvūs, nukenčia visos organizmo sistemos: silpsta atramos-judamasis aparatas, blogėja sąnarių aprūpinimas maisto medžiagomis, dėl to gali formuotis raumenų atrofija, netaisyklinga laikysena. Dėl judėjimo stokos atsiranda širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, sutrinka medžiagų apykaita, silpsta imunitetas, sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai apskaičiavo, kad nepakankamas fizinis aktyvumas kasmet apytikriai lemia 3,2 mln. Žemės gyventojų mirčių.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus A. Zaborskio, mažėjant Lietuvos mokinių fiziniam aktyvumui reikia ieškoti naujų, veiksmingų fizinio ugdymo ir sveikatos stiprinimo būdų bei priemonių.

 

Vyresnieji nenori nieko?

Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotoje studijoje „Neformalusis švietimas Lietuvoje. Faktai, interesai, vertinimai“ tvirtinama, kad kuo aukštesnė klasė, tuo mažiau vaikų įsitraukia į neformalųjį švietimą. Pradinių klasių mokiniai lanko daug įvairių būrelių, tarp kurių populiariausi yra sporto, šokių, dainavimo, dailės, dramos, folkloro ir kt. Tačiau 5–11 klasių mokiniai (ypač vaikinai) dažniausiai po pamokų nelanko nieko ar pasirenka vieną veiklą.

Jaunimo užimtumas, prasmingas laisvalaikio praleidimas sudaro galimybę mažiau domėtis ir skirti laiko žalingoms veikloms. Pastaraisiais metais daugėja nepilnamečių padaromų nusikaltimų, tarp jaunuomenės didėja narkotikų, alkoholio ir rūkymo vartojimas, dažnėja mokyklos nelankymas ir kitos socialinės negerovės.Vaikai padaro apie penktadalį visų nusikalstamų veikų, o jaunuoliai nuo 14 iki 29 metų sudaro apie 60 proc. visų nusikaltusių asmenų. Kasmet vis dažniau nusikalsta moksleiviai. Mūsų visuomenėje yra pakankamai daug problemų, lemiančių nepilnamečių nusikalstamą elgesį: neužimtumas, vaiko teisių pažeidimai, ryški socialinė diferenciacija, smurtas, skurdas, alkoholizmas ir kt.

 

Populiariausia veikla – sportas

Nusprendusieji turiningai leisti laiką po pamokų vaikai dažniausiai renkasi ugdymą už mokyklos ribų – nors būreliai bendrojo lavinimo mokykloje tėveliams atsieina pigiau, tačiau veikla įvairiose privačiose įstaigose jiems atrodo patrauklesnė.

Vaikai mieliau lanko tokius būrelius, kurių metu vyksta aktyvi veikla. Sportuodami vaikai gali ugdyti kinestezinį intelektą, taip pat judrumo savybes bei sveiką gyvenimo būdą. Sportuoti dažniausiai mėgsta berniukai, o mergaitės mieliau renkasi šokius, muzikuoja ar užsiima daile. Krepšinis yra populiariausia mokinių neformaliojo švietimo veikla, berniukai taip pat mėgsta futbolą. Suprantama, kad visuomenė, ypač jaunimas, turi savo „dievaičius“, kurie dažniausiai yra sportininkai. Tarp populiariausių sporto rūšių - stalo tenisas, lengvoji atletika, futbolas, krepšinis, tinklinis, plaukimas, jodinėjimas žirgais, golfas, sklandymas, orientavimosi sportas.

Moksleiviams siūlomos aerobikos ar kitos fizinių pratimų programos, stiprinančios fizinę būklę, imuninę sistemą, gerinančios savijautą, padedančios profilaktiškai apsisaugoti nuo apkūnumo, artrito, skoliozės, nerimo. Pagal naujausias metodikas su naujausiu inventoriumi vedami užsiėmimai su korekcinės gimnastikos elementais, taisyklingos laikysenos profilaktika, koordinacijos didinimo, lankstumo vystymo pratimais.

1994 metais Arvydas Sabonis įsteigė krepšinio mokyklą, kurioje berniukai nuo 7-nių iki 18-ikos metų profesionaliai sportuoja. Krepšinio mokykloje sportuoja apie 700 jaunųjų krepšininkų, kuriuos treniruoja aukštos kvalifikacijos treneriai. Mokykla glaudžiai bendradarbiauja su krepšinio klubu ,,Žalgiris", todėl gabiausi mokyklos vaikai vėliau žaidžia šiame klube arba ,,Žalgirio" dublerių komandoje. A.Sabonio krepšinio mokykla yra viena stipriausių mokyklų Lietuvoje ir tai atspindi daugelyje turnyrų užimamos prizinės vietos. „Vieniems krepšinis - hobis, kitiems - profesija, tretiems - gyvenimo būdas... Mano kartos krepšininkai neturėjo net panašių sportavimo sąlygų, ką šiandien siūlo šis krepšinio centras. Kurdami jį siekiame išugdyti ne tik geriausius Europos ir pasaulio žaidėjus, bet ir  suteikti auklėtiniams galimybę pamatyti pasaulį, išmokti bendrauti, siekti užsibrėžto tikslo. Esame, kad vienytume visus mylinčius krepšinį: jaunimą,  jų tėvus ir rėmėjus,  partnerius, kad krepšinis džiugintų žmones. Ateikite, žaiskite, „sirkite" ir džiaukitės,  nes tai gali tapti Jūsų gyvenimo būdu“, - jaunimą kviečia legendinis sportininkas A. Sabonis.

Ne mažiau populiarios ir tolimųjų kraštų kovos menų rūšys: aikido, kendo, karatė, mokančios ne tik apsiginti nuo užpuoliko, bet ir supažindinančios su kitų šalių kultūra bei tradicijomis. Karatė klubo "Kentauras" vadovas Arūnas Masalskis šią sporto šaką sieja su technikos, jėgos ir greičio derinimu. Pergalė čia lemia ne jėga, bet greitis. Karatė shotokan ypač vertinama vieno tikslaus smūgio technika. Tikslūs veiksmai garantuoja apsaugą nuo traumų, todėl karatė tampa ne tik sporto šaka, bet ir pomėgiu. Kultivuodamas šį sportą žmogus tobulėja fiziškai, sutvirtėja dvasiškai, ugdoma drausmė, atsakomybės jausmas. Pasak trenerio A. Masalskio, norintys išmokti muštis tik gatvėje, klube nepageidaujami. „Tai - sportas, ir čia vyrauja sporto principai, o jėga naudojama tik apsiginti“, – su jaunimo mėgiamu kovos menu supažindina A. Masalskis.

 

Įprastos veiklos su unikaliomis programomis

Lietuvoje veikiančiuose užklasinės veiklos būreliuose mėgstančių muziką laukia dainavimas, bendrasis muzikinis lavinimas, grojimas fortepijonu, smuiku, gitara ir kt. instrumentais; bendrasis dailinis lavinimas, keramika, dizainas – tarp dailės veiklų; choreografija, modernieji, sportiniai, jaunimo subkultūrų šokiai; informacinės ir kitos technologijos: modeliavimas, auto- ir mototechnika, fizika, šachmatai – tarp intelekto lavinimo veiklų. Gamtininkų, floristikos būreliai dažniausiai pasirenkami iš gamtos veiklos, drama ir žurnalistika – iš literatų veiklos, maironiečiai ir gediminaičiai – iš jaunimo organizacijų. Ieškančių kelio į save ir ateitį laukia komunikacijos ir lyderystės meno, kūrybiškumo ugdymo, jaunųjų ekonomistų, jogos, meditacijos užsiėmimai.

Įvairaus amžiaus vaikai kviečiami bendraminčių būryje turiningai leisti laiką, patirti pažinimo veiklos po pamokų džiaugsmą; mokytis girdėti ir jausti muzikos ritmą, o šokant išreikšti savo jausmus, nuotaiką, santykį su išoriniu pasauliu; ugdyti savo valią, discipliną, grūdinti charakterį, mokytis būti geriausiais. Vaikai po varginančios mokyklinės programos laukiami dailės ir rankdarbių, muzikos garsų, dizaino ir stiliaus, gitaros, šokių studijose, fotografijos, stiklo, dailiųjų amatų dirbtuvėse. Besidomintys technika susipažįsta su įvairiomis automobilių sporto subtilybėmis, kurios vėliau padeda jiems siekti gerų rezultatų lenktynėse. Kartingų ar sportinių automobilių vairavimo užsiėmimus veda patyrę lenktynininkai.

Laisvalaikio praleidimo formų pasiūla šiandien milžiniška – tereikia pačiam vaikui žinoti kuo norėtų užsiimti ir kas būtų miela jo širdžiai. Sunkiai apsisprendžiančiai atžalai turėtų pagelbėti tėvai – pasikalbėti kas jį domina, patinka, prie kokios veiklos jis pageidautų prisiliesti artimiau. Nes kryptingas, nuoširdus tėvų pastūmėjimas, vėliau galbūt ir tvirtas patarimas nemesti veiklos, kuri sekasi, gali tapti tikruoju gyvenimo keliu. Padėkit, tėveliai, vaikams jį pasirinkti!

Kad nuo mažų dienų pasirinktas mielas užsiėmimas, kasdienis darbas bei tvirtas tikslo siekimas turi įtakos visam tolesniam gyvenimui patvirtina ir Kauno krepšinio komandos „Žalgiris“ žaidėjai. Jie žurnalui „Mama ir tėtis“ papasakojo ką mėgdavo veikti po pamokų, atskleidė kaip slapta ketino mesti krepšinį bei dalijo patarimus jaunimui.

 

Tadas Klimavičius: „Kaip ir visi vaikai po pamokų mėgdavau žaisti lauke, žvejoti, važinėtis dviračiu, mopedu, dar žaisdavau tinklinį. Daugiausia laiko užimdavo krepšinis, tad kitų būrelių nelankiau. Baigus sporto mokyklą kokį mėnesį (kai neturėjau kur žaisti) buvo minčių mesti krepšinį, tačiau atsitiko taip, kad patekau į dublerių komandą ir štai tęsiu šią veiklą iki šiol. Vaikystėj netroškau tapti žvaigžde – tiesiog norėjau žaisti krepšinį: treniravausi, stengiausi, dirbau ir šiandien esu tas kas esu. Jaunimui patarčiau tiesiog tikėti tuo ką daro, daug dirbti ir turėti noro patiems, nes per prievartą jų niekas neprivers“.

Robertas Javtokas: „Prieš pamokas ir po jų labai mėgau žaisti biliardą. Jokių kitų būrelių nelankiau, tik žaidžiau krepšinį, nes tėvai buvo pasakę „Arba krepšinis, arba nieko“. Kai buvau trylikos, beveik porą metų nelankiau krepšinio treniruočių, tada tiesiog nieko neveikdavau ir leisdavau laiką su draugais kieme. Vaikams patarčiau turėti savo tikslą bei tvirtai jo siekti, nors iš pradžių ir nesiseka. Manau, ir tėvai turėtų šiek tiek „paspausti“, ypač kai užeina noras eiti ten, kur draugai. Aišku, ir pačiam vaikui turi būti mielas tas sportas“.

Mindaugas Kuzminskas: „Po pamokų lankiau daug būrelių: krepšinio, greitojo skaitymo, lėktuvų aviamodeliavimo, taip pat dalyvaudavau renginiuose, kuriems teko daug repetuoti, vaidinti. Tad to laisvo laiko per daug nebūdavo. Dažnai važiuodavom su tėvais į kaimą, kieme su draugais žaisdavom futbolą, „slėpynių“. Mesti krepšinį vaikystėje nebuvo minčių, nes daugiau atsižvelgdavau ką sako tėvai. Aišku, daug sportuojant nukentėdavo draugai – visi važiuoja linksmintis, šoka, o aš turėdavau gerai išsimiegoti, nes ryte laukė treniruotė ar varžybos. Maždaug 15 metų buvau metęs krepšinį. Tuomet kursuose gavau teisėjo licenziją, šiek tiek teisėjavau. O sportuodamas lengvąją atletiką sustiprėjau ir grįžau žaisti krepšinį, dėl ko dabar nė kiek nesigailiu. Vaikams patarčiau per daug nesimėtyti po skirtingas veiklas, o susikoncentruoti ties vienu savo noru ir siekti būtent jo“.

 

Ligita Šoliūnienė     

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.