Smaller Default Larger

Ar šeima - vis dar vertybė?

Aristotelis teigė: “Šeima – valstybės variklis”. Kokios šiandien jos funkcijos, kas suteikia šeimai darną ir pasitikėjimą?

Šeima turėtų išmokti organizuoti buitinę tvarką, dvasinį vystymasį, moralinį palaikymą ir pastovumą, taip pat emocinį bendravimą. Ji formuoja nacionalines, socialines ir individualias asmenybės savybes. Meilė šeimoje augančiam žmogui turi būti tiek motiniška, tiek tėviška. Visuomeninis ugdymas neturi pakeisti šeimyninio. Šeimos psichologinė atmosfera turi būti hierarchinė. Būtina skeipyti pagarbą suaugusiems – seneliams ir tėvams. Kiekvienas asmuo turi turėti asmeninį neliečiamą turtą. Šeimos biudžetas susideda iš išlaidų ir sutaupytų pinigų. Vedant ūkinius reikalus, didesnė įtaka turėtų būti vyro, bet jei tuos dalykus daugiau išmano žmona, tai ūkinėje dalyje gali vyrauti ir ji. Kiekvieną rytą bendri pusryčiai, vakarienė, tvarkymas, skalbimas, remontas gali padidinti pagarbą ir šeimos narių pripažinimą. Tuo pačiu šių procesų nevaldymas atšaldo sutuoktinius, atsiranda konfliktai.

Žuvis pūna nuo galvos

Lietuvoje keičiantis ekonominei situacijai ir atsiradus nepastovumui, žmonėse atsirado baimė ir nerimas dėl ateities. Šiuo momentu labai svarbu šeimos parama. Priešingu atveju gali atsirasti šeimos erozija ir žlugimas, kur nukentės vaikai. Lietuvoje žmogus, siekdamas laisvės, savarankiškumo ir ekonominės pažangos, tikėjosi išeiti iš stagnacijos ir įeiti į tobulėjimo ir vystymosi kelią. Kiekvieną diena su sutuoktiniu bent pusvalandį kalbėkitės apie tai, ko siekiate ir kaip tai ketinate padaryti. Vieninga šeima – tai išties puiki komanda, tvirtas, darnus kolektyvas, kuriame vyrauja pasitikėjimas ir pagarba. Lietuvoje šeima visada buvo vertybė. Akademiko Aleksandro Sacharovo organizacijoje buvo priimta tezė, kad “žuvis pūna nuo galvos”. Kitaip tariant, valstybės moralinis veidas priklauso nuo mūsų vadų – Vyriausybės, Seimo, Prezidentūros žmonių ir vadų. Jei valdžios vyrų ir moterų galvoje sukasi vien neigiamos, antilietuviškos, antipilietinės, amoralios mintys ir veiksmai, tai bus palaida ir tauta. Šiuo metu sacharovietišką tezę stengiamasi perfrazuoti: “Kokia tauta, tokia ir valdžia”. Kitaip tariant, jei išbalansuota tauta, tokia tampa ir valdžia. Bet grįžkime vėl prie mūsų šeimos, kas joje darosi, kur ji krypsta? Daugėja šeimų, kur vaikai auga be tėvo, daugėja sugyventinių šeimų. Net išsilavinusios moterys, kurios turėtų būti pavyzdžiu vaikui, išduoda šeimos sampratą ir eina į santykius su bet kuo, prarasdamos savo orumą ir padorumą. Tą ideologija remia amoralūs vyrai, kurie drąsiai ardo šeimas savo instinktams patenkinti. Socionikos prof. A. Augustanavičiūtė tokio tipo žmogų - vyrą prilygindavo žemiau gyvulio lygio, o moterį, kurį neištikimybės ir šeimos tradicinės nacionalinės sampratos griovimą pateisina šiuolaikiškumu – žemiau žvėries lygio.

Už vaiko ateitį atsakingi abu

Lietuvoje šiandieną drauge oficialiai ir neoficialiai išsiskyrusių šeimų sudaro apie 40%. Šiose šeimose problemų daug daugiau negu pilnose. Čia ypač nukenčia nepilnamečių vaikų psichika. Jie negauna pakankamo moralinio išsiauklėjimo ir dvasinio pastiprinimo. Dėl vaiko ateities turi atsakyti tiek motina, tiek ir tėvas. Nepilnose šeimose visa atsakomybės našta tenka tam asmeniui, su kuriuo auga vaikas. Ši moralinė atsakomybė turi nugalėti bet kokius instinktus. Kaip nekeista, mūsų visuomenėje neištikimybė – toleruotina ir nors yra šeimos kodeksas, kuris neištikimybę vertina neigiamai, bet šių vaistų prieš neištikimybę nepakanka. O išsiskyrusiųjų šiuo pagrindu didėja. Kodėl? Šeimą turėjo sustiprinti bažnyčia – joje susituokę žmonės prieš Dievą pasižada, kad vienas kito neišduos ir kurs padorią šeimą. Deja, dėl išdavystės šeimos masiškai yra.
Aišku, vienišų motinų yra įvairių - kai kurios, nusivylusios vyrų neištikimybe, nenori naujo partnerio. Bet jos būna pakankamai stiprios ir savo gyvenimą paaukoja vaikui. Bet kokias sąlygas ir auklėjimą jos jam besuteiktų, vaikas auga nepilnoje šeimoje ir jaučiasi nepilnaverčiu. Didelį rūpesti kelia erozinės šeimos, kai vyras ir žmona yra neišsiskyrę, o gyvena atskirai ir veda skirtingą gyvenimo būdą. Tokių šeimų yra 10-20 proc. Tarp 35-50 m. amžiaus žmonių nemažai esama tokių, kurie gyvena nesusituokę. Tokioje šeimoje augančio vaiko problemos beveik tos pačios, nors aplinkybės geresnės. Dėl ko Lietuvoje masiškai irsta ir išsigimsta šeimos? Kalta ir valdžia, ir visuomeninė informacinė sistema, ir ekonomika. Labai skaudu, kai sovietmečiais kai kurie žmonės kovojo už laisvę, kaip apibrėžta šventą subjektą su visom nacionalinėm ir filosofinėm-dvasinėm vertybėm, o gavo tik kraštutines instinktyvias laisves. Jas reklamuoja televizija – prisiminkime „Akvariume“ įvykusį „Psicho” ir Jolitos viešą pasimylėjimą. Jie ir jų aplinka mano, kad jie drąsūs ir laisvi, kad tai tik galima „laisvoje demokratinėje valstybėje“. Ne, tai galima tik paliegusioje “šlėktiškoje-bolševikinėje” valstybėje.

Klaidų neišvengia ir konstruktoriai konstruodami, ir technologai gaminandami, ir statybininkai statydami, ir vadovai vadovaudami. Lygiai taip pat ir šeimoje – ir čia galima pridaryti klaidų. Protaujantis žmogus tas klaidas bendromis pastangomis ištaiso ir rezultatas pasiekiamas. Bet ką daryti su didžiausia klaida – išdavyste partnerio, šeimos, draugo, partijos, valstybės, Dievo? Kas už tai atsakys? Kaip atleisti? Kokiom sąlygom? Aristotelis savo etikos teorijoje teigė: “Orus žmogus niekad neatleidžia savo skriaudėjams, o taip pat vengia kraštutinumų. Dėl smulkių dalykų nerizikuoja, o dėl stambių, teisingų – privalo!” Tvirta sąjunga su žmogumi, kurį labiausiai mylite, yra be galo svarbus veiksnys sveikos visuomenės formavimui.

Algimantas Bruzgys

 

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.