Smaller Default Larger

Sunki paauglystė – mitas ar realybė?

 

Italų patarlė byloja: „Maži vaikai – galvos skausmas, dideli vaikai – širdies skausmas”,  todėl ne veltui nuolat girdime psichologų bei tėvų komentarus, jog paauglystė yra sudėtingas ir daug kantrybės reikalaujantis etapas. „Kaip galime padėti savo vaikui? Kas geriau – tapti jo mokytoju, ar draugu? Drausti, ar leisti? Ir kodėl šis laikotarpis dažniausiai būna toks komplikuotas?” – tai dažniausiai ramybės neduodantys klausimai.

Paauglystė kiekvieno gyvenime labai svarbus etapas, kurio metu vaikai atsisveikina su savo nerūpestinga ir pasakomis apipinta vaikyste ir pamažu žengia į kitą – suaugusiųjų pasaulį. Todėl tai yra bene pats maištingiausias, sunkiausias ir daugiausiai problemų sukeliantis žmogaus amžiaus tarpsnis, kai reikalingas didžiausias tėvų bei aplinkinių palaikymas. Žinoma, tėvams suprasti taip staiga pasikeitusią savo atžalą dažnai būna nelengva užduotis, ir po poros nevykusių bandymų nuoširdžiai pasikalbėti su savo vaiku, norisi kapituliuoti, užimti stručio poziciją ir paslėpus galvą smėlyje laukti, kol audra praeis. Tačiau neverta, nes praėjusi audra gali palikti daug skausmingų padarinių, kurių nepajėgs ištrinti net laikas. Todėl siūlau apsišarvuoti geležine kantrybe ir leistis į kovą. Štai keletas patarimų, kurie padės palengvinti vaiko kelionę į suaugusiojo pasaulį.

 

Jei norite suprasti savo paauglį, verta prisiminti savo paauglystę

Iš pradžių tai gali pasirodyti ne taip jau ir lengva, nes tėvai dažnai linkę manyti, jog jaunoji karta pernelyg savanaudiška, vartotojiška bei grubi. Bendraujant su savo vaiku, labai svarbu atsikratyti „mano laikais viskas buvo kitaip” nuostatos, kitu atveju, tik įpilsite dar daugiau žibalo į ugnį. Geriau prisiminkite savo pirmąją meilę, nevykusį bučinį, slaptą pasimatymą, pirmosios cigaretės dūmo kvapą, o tada išsivirkite kakavos ir nuoširdžiai pasikalbėkite. Nustebsite, kiek daug bendro atrasite.

Dar geriau, jei jaunystėje rašėte dienoraštį, kuriuo dabar galite pasidalinti su savo vaiku. Net neabejoju, jog jame rasite daugybę nusiskundimų savo tėvais bei priesaikų, kad jūs niekada gyvenime taip nesielgsite. Toks nuoširdus pokalbis padės jūsų vaikui suvokti, jog kažkada ir jūs buvote toje pačioje situacijoje, o štai dabar į visas situacijas jau žvelgiate suaugusio žmogaus akimis ir visi paaugliški išgyvenimai nebeatrodo tokie sudėtingi.

 

Pasistenkite vengti liepiamosios nuosakos bei pakelto balso tono

Jeigu vaikystėje stebuklingai suveikdavo tokios frazės kaip: „susitvarkyk savo kambarį”, „išnešk šiukšles”, „prižiūrėk savo mažąjį broliuką”, – paauglystėje jos netenka galios. Šiuo metu jas derėtų keisti suformuluotomis kitaip, pavyzdžiui: „ar galėtum man padėti virtuvėje”, „ką planuoji veikti popiet, gal sutiktum pagelbėti?” ir pan. Daugeliu atvejų sulauksite teigiamo atsakymo, nes jūsų vaikas nebesijaus kontroliuojamas, priešingai - jausis naudingas ir reikalingas. Jei kyla nesutarimų dėl netvarkingo paauglio kambario, o jis, lyg užsikirtusi plokštelė, nuolat kartoja, jog yra „bohemiška“ aplinka ir būtent tokia tvarka turi vyrauti kambaryje, tačiau neskubėkite nerimauti. Vaikinai, susiradę merginas, o merginos vaikinus, kaipmat puola tvarkytis kambarius ir visa netvarka išgaruoja. O iki tol galite pasiūlyti šiek tiek pakeisti kambario interjerą, galbūt nupirkti didesnę spintą, daugiau lentynų, kad jam pačiam būtų patogiau tvarkytis. Tik, jokiu būdu, netvarkykite kambario patys, išmokite gerbti vienas kito erdvę, tai svarbu kiekvienam asmeniui, o ypač paaugliui.

 

Suraskite bendrų pomėgių

„Jei aš galėčiau iš naujo auginti savo vaiką, pirmiau aš „pastatyčiau” jo savigarbą, o namą vėliau. Pirštus daugiau naudočiau piešimui, o ne rodymui kas ne taip. Sakyčiau mažiau pastabų, daugiau paaiškinčiau. Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į akis...” - Diane Loomans.

Deja, žmogus bejėgis prieš laiką, mes negalime grąžinti vaikystės bei paauglystės, todėl svarbu nepraleisti svarbių akimirkų, nes, praradus ryšį su vaiku, bus labai sunku jį atkurti. Leiskite savo atžalai pajusti, jog esate tas žmogus, iš kurio, kad ir kas benutiktų, jis visuomet sulauks pagalbos bei palaikymo. Tačiau nelaikykite jo prisirišę, verčiau suraskite bendrų pomėgių ir vieną dieną per savaitę praleiskite drauge. Gal abu negalite gyventi be teatro, mėgstate važinėti dviračiu, šokti, žaisti šachmatais arba žiūrėti kino filmus? O gal svajojate mokytis kokios nors egzotiškos kalbos? Bet kokia veikla kartu pagerins jūsų santykius akimirksniu.

 

Leiskite jūsų paaugliui susikurti savąjį „aš”

„Aš” gimimo procesas paaugliui labai svarbus ir nepaprastas dalykas, tačiau pasitaiko atvejų, kai tėvai mano, jog vaikai yra jų nuosavybė, ir bando kontroliuoti kiekvieną žingsnį, o kartais net ir svajones. Leiskite savo vaikui atrasti save, formuoti brandžią, savimi pasitikinčią asmenybę, nenuvertinkite jo planų ir svajonių. Kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl vieni paauglystę išgyvena sunkiau, kiti – lengviau. Dalis paauglių tuo metu linkę labiau užsisklęsti savyje, panirti į kokį nors hobį, mažą draugų ratą, o gal tiesiog namuose skaityti knygas arba leisti laiką prie kompiuterio. Tai nėra blogai, jei viskas daroma saikingai, svarbiausia stebėti, kad paauglys nepraleidinėtų pamokų, nesusirgtų depresija. Būtent į paauglio psichologiją vėl grįžta mažo vaiko trapumas, jautrumas aplinkai, nuolatinis galvojimas, ką apie jį kalba, kaip jį priima kiti žmonės. Dažnai visas šias baimes jis slepia po atšiaurumo kauke, kad būtų mažiau sužeistas, tačiau vis tiek lieka jautrus. O galbūt jūsų vaikas vienas iš tų, kuriam viską rūpi pažinti, pabandyti, paragauti? Taip jis ieško savęs ir bando atsakyti sau į klausimą, „kas aš esu”? Stebėkite jo elgesį, draugų ratą, tačiau per daug nekontroliuokite. Jis turi jumis pasitikėti, o ne bijoti.

 

Tiesiog mylėkite

Paauglys lengvai pažeidžiamas emociškai, itin jautriai reaguoja į kritiką, ypač, kai kritikuojama jo išvaizda, nes tuo metu jis jaučiasi lyg bjaurusis ančiukas, pats negražiausias, pats nemylimiausias pasaulyje. Bet nereikia pamiršti, jog bjaurieji ančiukai visada virsta gražiomis gulbėmis. Sakykite savo vaikui komplimentus, pabrėžkite jo privalumus, o ne trūkumus, ugdykite jo pasitikėjimą savimi. Net jei ir šiuo pereinamuoju laikotarpiu jūsų vaiko aprangos stilius tapo panašus į spalvingojo klouno, pabėgusio iš cirko, arba zombio, ką tik grįžusio iš Helovyno vakarėlio, viduje jis tebėra tas pats žmogus, koks buvo prieš tai,  ir kuriam dar labiau reikia meilės bei palaikymo. Todėl, kai būsite vieni (paaugliai dažniausiai gėdijasi viešumoje demonstruoti jausmus tėvams), nebijokite pasakyti, kaip stipriai jį mylite bei parodykite tai. Prisiminkite, jog meilė pinigais nenuperkama, jai būdingas švelnumas bei apkabinimai. Jei vaikas negavo pakankamai švelnumo vaikystėje ir paauglystėje, jam bus sunkiau jį dalinti savo vaikams bei antrajai pusei.

Bet svarbiausia – atsipalaiduokite, juk paauglystė – tai ne liga ir ne diagnozė - tai lyg gyvenimo būdas, todėl neverta nerimauti, juk viskas kada nors baigiasi, net ir sunki paauglystė.

 

Parengė Aušra Matulaitytė

 

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.