Smaller Default Larger

Kam reikalingas tėtis?

morgueFile.comDirbdamos su vaikais, pastebėjome nuolatinę tendenciją: į užsiėmimus, seminarus, žaidimo kambarius, būrelius,  konsultacijas su vaikais dažniausiai ateina mamytės. Kartais ateina ir tėčiai, tačiau jų skaičius yra žymiai mažesnis- santykiu: 10 mamyčių - 1 tėtis. Ar tėčiai nesidomi savo vaikais? O gal tėčiai tiesiog turi per daug darbų ir per mažai laiko? O gal tėtis yra tik tam, kad išlaikytų, išmaitintų ir apsaugotų savo šeimą? Gal meilės teikimas, vaikų auginimas ir jų auklėjimas yra tik mamų pareiga, o iš  tėčių nereikia to reikalauti?

„Prieš metus buvau incidento tarp tėčio ir penkiolikmečio sūnaus liudininkė: tėtis balsu rėkė ant vaiko, kaltindamas jį neatsakingumu, nesupratingumu, beširdiškumu, tinginyste“, - pasakoja psichologė Dorota Oleškevič. Jis šaukė: „Aš daug dirbu, kad tu turėtum viską, lakstau kaip prakeiktas, kad tau tik būtų gera, dirbu dieną ir naktį, kad turėtum gražiausius rūbus, geriausią kompiuterį, kad galėtum važiuoti poilsiauti, kad galėtum skaniai valgyti, o tu pats nežinai ko nori,  tu nevertini šito, tu negerbi manęs“. Sūnus garsiai verkė, sėdėdamas ant grindų, apsikabinęs galvą rankomis, rėkė tėčiui atgal: „Tėti, išgirsk mane, esu tau labai dėkingas už viską, ką turiu, už tai, ką darai dėl manęs, bet išgirsk mane... išgirsk mane... prašau... LABAI TAVE MYLIU IR MAN REIKIA NE PINIGŲ IR DAIKTŲ, MAN LABAI REIKIA TĖČIO,TĖTI, MAN REIKIA TAVĘS“...

Perskaitę šį, aukščiau aprašytą atvejį, vieni sakys - tėtis yra teisus, juk jis labai stengiasi dėl savo vaiko, o vaikas yra nedėkingas, kiti sakys - vaikas yra teisus, nes jam reikia tėčio meilės, supratimo, dalyvavimo, o ne pinigų ar daiktų. O kaip yra ištiktųjų? Koks vyro, kaip tėvo, vaidmuo šeimoje? Ko iš tėčio reikia vaikams? Klausimų kyla daugiau negu yra atsakymų, todėl pasiryžome parašyti šį straipsnį, skirtą ne tik mamoms, bet pirmiausia tėčiams. Jame bandysime paaiškinti vyro, kaip tėvo, vaidmenį šeimoje ir jo svarbą auklėjant vaikus. Manome, kad šiais sunkiais (ne tik ekonomikai, bet ir šeimoms) laikais tokia informacija TĖČIAMS yra labai svarbi ir naudinga.

Tėvystės fenomenu ir jo aspektais nuolat domisi viso pasaulio mokslininkai. Nagrinėjant tėvystės problemas atlikta begalė sudėtingų ir svarbių tyrimų. Buvo nustatyta, kad svarbiausios užduotys, kurias savo šeimose tėčiai laiko prioritetais yra rūpinimasis šeimos buitimi ir jos materialine gerove,  tuo tarpu meilė savo vaikams ir jų auklėjimas nueina į antrą planą. Tai rodo, kad (kalbant apie funkcijas, užduotis ir tikslus) tėvystė išgyvena tam tikrą krizę.

Apie brandžią tėvystę, auklėjant vaikus, galime spręsti iš vyro meilės savo žmonai ir vaikams bei lygiaverčio santykio su motina. Brandus tėtis rodo meilę savo vaikams, nepaisant darbų krūvio bendrauja ir bendradarbiauja su jais, įteigia jiems vertybių ir moralės normų. Tėtis savo vaikams yra ne tik gyvenimo etikos, bet ir nuolatinis elgesio pavyzdys. Be abejo, brandus tėtis turi rūpintis ir šeimos materialine gerove bei buitimi, tačiau tai pagal tėvystės hierarchiją nėra pats pagrindinis dalykas. Tik toks tėvystės aspektų eiliškumas, koks yra aprašytas aukščiau, gali užtikrinti harmoningą šeimos vystymąsi.

Kiekvienoje šeimoje tėtis turi įvykdyti be galo sunkių užduočių. Pagrindiniai tėčio tikslai yra: buvimas šeimoje, aktyvus bendravimas ir bendradarbiavimas su jos nariais, domėjimasis savo vaikais, kantrus jų laisvo laiko organizavimas, rūpinimasis buities sąlygomis (šeimos ekonomika), supratingumas, tolerancija bendravime, pagalba sunkumose, vaiko apdovanojimas šiluma, meile ir empatija, mokėjimas nustatyti pareigas ir jų atlikimo priežiūra, buvimas autoritetu, pavyzdžio rodymas, tam tikras griežtumas, kuris neužgožia draugiškumo vaikui, vaiko psichikos saugojimas ir vystymas, rūpinimasis vaiko lavinimu, auklėjimu ir dalijimasis tomis pareigomis su žmona. Kitaip kenčia vaiko psichinė ir moralinė pusiausvyra, vaiko elgesys, jo pasaulėžiūra. 

Kai tėtis elgiasi netinkamai – yra per daug griežtas, per daug reiklus, amoralus, smurtaujantis – piktnaudžiauja tėvystės valdžia, vaiko psichikos ir elgesio požiūriu gali išsivystyti menkavertiškumas, nepasitikėjimas savimi ir pasauliu, tironija, despotizmas.

Dauguma tėčių išgyvena kaltės jausmą dėl laiko stokos ar negalėjimo dalyvauti vaikų auklėjime. Tada savo nebuvimą kompensuoja dovanomis: perka brangius žaislus, kompiuterinę techniką, prabangius rūbus, duoda dideles sumas kišenpinigių... Tačiau, nors vaikai nuoširdžiai džiaugiasi dovanomis, jos niekada nepakeis ir neatstos tikro, šilto, kupino meilės jausminio ryšio su tėčiu ir mama. Kai tėtis prastą emocinį kontaktą su vaikais kompensuoja pinigais ir dovanomis, vaikas gali tapti gobšus, tingus, neturintis tikslų. Svarbu, kad tėčiai suprastų – labiausiai, visa savo širdele, daugiau negu dovanų vaikai nori tėčio šilumos, bendravimo, kartu praleisto laiko ir žaidimų.

Ypač sūnūs ilgisi tėčio kontakto, žvilgsnio, šypsenos, gero žodžio, palaikymo, apkabinimo. Jeigu sūnus žino, kad yra tėčio mylimas, tada jam nebaisūs griežtesni tėčio priminimai ar kartais griežtesnis balso tonas. Geras, pilnavertis bendravimas su tėčiu berniukams yra svarbus kaip jų vyriškumo patvirtinimas ir pavyzdys. Nesant tokio bendravimo berniukai bandys tėčio dėmesį pritraukti blogu elgesiu, pykčiu, agresija. Kai tėtis nekalba su sūnumi nuoširdžiai, atvirai, nepasitiki juo, o tik kontroliuoja jo elgesį ar pasiekimus mokykloje, tai frustruoja vaiką. Vaikas tokį bendravimą su tėčių priima kaip egzaminą, dresūrą ar manipuliaciją. Dažnai būna, kad tėtis savo reikalavimuose ar patarimuose būna visiškai teisus, tačiau be jausminio ryšio su vaiku, tada jo pamokymus vaikas priima neigiamai. Tarp sūnaus ir tėčio būtinai turi atsirasti pasitikėjimas. Jeigu vaikas jaus ir žinos, kad tėtis nuoširdžiai nori jam padėti, juo galima pasikėti, tada jis su džiaugsmu patikės tėčiui visas savo paslaptis ir iš visų jėgų stengsis tapti geresnis, šiltesnis, vyriškesnis – kitaip tariant stengsis būti panašus į savo tėtį.

Kartais supykęs tėtis savo susierzinimą gali išreikšti pasijuokdamas iš vaiko. Vaikas tuo metu jaučiasi pažemintas. Pajuoka yra per stipri priemonė mažiems vaikams. Taigi geriau su vaikais elgtis tolerantiškai, jų nekritikuoti, jei kas ir nesiseka, dažniau pagirti už pastangas ir pasiekimus.

Mergaitėms taip pat reikalingi draugiški santykiai su tėčiu. Mat berniukams tėvas būtinas kaip vyriško elgesio modelis, kurį jis pamėgdžioja. Mergaitės vystymesi tėvas taip pat atlieka labai svarbu vaidmenį. Mergaitė nemėgdžioja tėvo, tačiau jo padrąsinimai, paskatinimai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi. Juk tėvas gali pagirti savo dukters gražią suknelę ar šukuoseną, arba tai, ką ji padarė savo rankomis. Tėvas padeda mergaitei suprasti, kad ji yra graži ir protinga. Kai mergaitė taps vyresnė, tėvas turėtų parodyti, kad jis vertina savo dukros nuomonę, o kai kada net aptaria su dukra savo reikalus. Šiuos tėvo komplimentus mergaitė įsidėmi ilgam. Kai mergaitė užauga ir jos draugų būrį papildo berniukai, labai svarbu, kad tėvas juos teigiamai priimtų, jei jam ir atrodytų, kad berniukai nelabai tinka jo dukrai. Mokydamasi vertinti tėvo vyriškąsias savybes, mergaitė ruošiasi išeiti į pasaulį, kurio pusę sudaro vyrai. Vyro pasirinkimas į draugus ar partnerius, o ypač tas, kurį pamils, daugeliu atvejų bus nulemtas tais santykiais, kuriuos ji patyrė ir išgyveno vaikystėje su tėvu. Merginos paprastai savo išrinktuosiuose ieško tų bruožų, kuriuos jos vertino savo tėčiuose.

Klaidingas įsitikinimas, kad su savo problemomis ir gyvenimo sunkumais vaikas turi susidoroti pats arba palaikymui užtenka tik mamos. Tėčio buvimas šalia vaiko, kai tas kenčia, gal ir yra mažiau šiltas negu mamos, tačiau yra nemažiau svarbus. Būtent tėtis gali padėti jam pasipriešinti sunkumams ir įveikti visas kliūtis. Kiekvienam vaikui, sunkią akimirką svarbi būtent tėčio rodoma užuojauta, šiluma, empatija ir palaikymas. Vaikui tėčio palaikymas ypač svarbus labai sunkiais momentais: sergant, kai nesiseka mokykloje, kai įsimyli, kai yra bejėgis, ko nors netenka... Tokiomis akimirkomis mamos ir tėčio užuojauta bei palaikymas skiriasi. Mamytė skiria daug nuoširdumo ir meilės, kurių pagrindas yra jausmai ir emocijos. Jos užuojauta turi savyje daug gailesčio, nes ji nori apsaugoti savo atžalą ne tik nuo kančios, bet ir nuo visų sunkumų. Taip atsitinka dėl to, kad mamą ir vaiką jungia labai stiprus jausminis ryšys. Būtent dėl šitos priežasties mamos buvimas šalia turi būti papildytas tėčio buvimu. Tėtis yra mažiau emocingas, o tai lemia, kad jis padės vaikui koncentruotis ne ties problema, o ties jos sprendimu.

Tėtis labiau negu mama moka motyvuoti vaiką mokymuisi. Tik tėtis (tai būdinga vyrams) konkrečiai apibrėžia savo reikalavimus, moko vaiką ieškoti spendimo kelių ir susidoroti su problemomis. Tėtis sėkmingiau negu mama moka nustatyti tikslą ir siekti jo. Tik svarbu, kad tėtis būtų nuoširdus ir darytų tai be agresijos, žeminimų, pravardžiavimų, ramiai ir kantriai paaiškindamas ir atverdamas vaikui visus jo resursus įveikiant gyvenimo sunkumus. Tokio kontakto dėka vaikas mokosi kompetencijos, pasitiki savimi ir savo intelektualinėmis galimybėmis.

Jau minėjome, kad tėvas yra ypač svarbus berniuko vystymuisi. Psichologijoje yra tokia sąvoka – identifikacija. Tai yra, iš kurio tėvo (motinos ar tėčio) vaikas nori imti pavyzdį, kurį jis yra labiau linkęs pamėgdžioti, kuris jam yra didesnis autoritetas. Įrodyta, kad labiau išreikštos identifikacijos laikotarpis su tos pačios lyties tėvu  berniukams yra 5-7 m., mergaitėms 3-8 m.

Šių laikų problema, kad berniukus augina ir ugdo moterys, pradedant namais ir baigiant ugdymo įstaigomis. Juk norint tapti tikru vyru, sūnus turi turėti pavyzdį, iš kurio mokytųsi vyriško elgesio. Visa tai berniukui gali duoti dėmesingas ir mylintis tėvas. Berniukas, kuris nejaučia tėvo palaikymo dėl to, kad jo nemato namuose, arba tėvo išvis nėra šeimoje,  mokosi iš motinos elgesio modelio ir jį atkartoja. Ateityje toks berniukas gali ne tik tapti „motinos sūneliu“, bet ir suaugęs gali  nesugebėti suskurti pilnaverčių santykių bei šeimos.

Taigi jeigu jūsų sūnus dabar yra ikimokyklinio amžiaus, pasistenkite būti jam labai dėmesingas, nes būtent šiuo laikotarpiu formuojasi lytinė identifikacija – sudėtingas procesas, kurio metu berniukas nuskaito ir įsisąmonina tėvo elgesį. Dažniau kalbėkitės su savo sūnumi, eikite dviese pasivaikščioti, žaisti, pasiimkite sūnų į žvejybą. Tėvas ir sūnus gali turėti net savo paslapčių. Nuo devynerių metų tėvo vaidmuo tampa dar labiau svarbus. Tėvas turi išmokyti sūnų, kaip elgtis su bendraamžiais, pakovoti už save ir apginti savo nuomonę. Ir būtent tėvas turėtų papasakoti savo sūnui apie fiziologinius pakitimus, kurie jo laukia. Kartais vaiko ir tėvo santykiai šiuo laikotarpiu pablogėja, nes paauglys stengiasi įrodyti visam pasauliui savo poziciją. Tėvas turėtų tapti jo draugu, kuriuo pasitikima ir kurio patarimų klausomasi. Tokiu būdu Jūs palengvinsite gyvenimą ir sau, ir savo vaikui. Niekuomet neleiskite sau žeminti vaiko. Kitaip jis taps piktas ir turės daugybę kompleksų.

Visuomenėje įsivyravęs stereotipas, kad tėvas šeimoje simbolizuoja jėgą ir saugumą, o kai jo nėra, vaikas netenka apsaugos. Nėra tėvo – tai dar nereiškia, kad šeima yra nepilna ir mama viena auklėja vaiką. Svarbiausia, kad tėvas šeimoje gali būti fiziškai, o psichologiškai jis yra su vaiku ir nėra priimamas šeimos narių kaip reikšmingas asmuo. Štai ir gaunasi dvilypė situacija, kai šeimoje tėvas lyg ir yra, lyg ir nėra. Ir vaikas neturi į ką kreiptis, kai jam baisu, kai reikia jį apginti. Mama – tai gerumas, švelnumas, šiluma, tėvas yra fizinė apsauga, racionalaus mastymo modelis.

Dar vienas dvilypumo pavyzdys, kai tėvas, auklėdamas savo vaiką, bando jam įdiegti vienus dalykus, o pats elgiasi priešingai. Arba namie elgiasi negarbingai, o darbe yra vertinamas kolektyvo ir vadovybės. Tai labai žeidžia vaiko asmenybę, jį skaudina bei iškreipia besiformuojančias vertybes.

Geras tėvas gali viską, ką gali ir vaiko motina, išskyrus maitinimą krūtine. Vaikas įgauna vertingiausią patirtį, kuomet gali nurimti tiek ant motinos, tiek ant tėvo rankų, jausdamas abiejų tėvų šilumą ir meilę. Idealiu atveju tėvai yra pora, kur mama įkūnija vaikystę – jaukų ir šiltą pasaulį, kur viskas atspėjama ir pildosi visi norai, kur mažai reikalaujama ir visuomet padedama, o tėvas yra kito – suaugusiųjų pasaulio atstovas, kur kiekvienas žmogus atsako už save, kur yra nežinomybė, rizika ir sėkmė, kur yra meilė, nors ji ir skiriasi nuo motiniškos meilės kūdikiui. Tyrimais yra nustatyta, kad vaikai, augdami tokioje šeimoje, nepasižymi impulsyviais piktumo priepuoliais, jie yra intelektualesni ir gabesni, jie geba labiau save valdyti ir lengviau adaptuotis visuomenėje. Visi tokio vaiko psichologinės sveikatos rodikliai yra aukštesni.

Baigdamos straipsnį savo ir visų vaikų vardų norime jums pasakyti:

Mielieji, brangūs, neturintys laiko, sunkiai dirbantys tėčiai, žinokite vieną svarbiausią dalyką: jūsų vaikai labai nuoširdžiai jus myli, ilgisi jūsų ir visada laukia. Būkite jiems nuoširdūs, mylintys, supratingi ir patikimi. Štai keletas patarimų, ką daryti, kad būtumėte tokie tėčiai, kurių vaikai su pasididžiavimu  ir meile sakytų - „TAI MANO TĖTIS“ :

- suvokite savo kaip tėvo atsakomybę;

- tegu jūsų vaikai ir jų gyvenimas visada būna jums svarbiausias; 

- su savo vaikais būkite per visą jų vaikystes ir paauglystes laikotarpį;

- visada išlaikykite lygybę tarp disciplinos ir žaidimų;

-  gerbkite ir vertinkite savo vaikų motiną;

- rūpinkitės savo šeimos materialine gerove;

- būkite savo vaikams brandaus vyro pavyzdys.

 

Psichologės Daiva Talijūnienė ir Dorota Oeškevič

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.