Smaller Default Larger

Kaip rašai, toks ir esi

Aš esu stebėtoja. Man patinka stebėti žmones – jų bruožus, elgesį, eiseną, aprangą. Jau beveik išmokau „įlįsti jiems į dūšią“ ir pažinti juos net nebendraudama. Yra manančių, kad retai apsirinku. Bet turiu dar vieną pomėgį – analizuoti rašysenas. Daug metų dirbdama su mokiniais ir studentais, susirašinėdama su kolegomis ar draugais, atrandu įdomių dėsningumų. Be abejo, yra labai daug straipsnių ir teorijų apie rašyseną  bei tai tyrinėjantis mokslas – grafologija. Raštas gali nupasakoti ne tik charakterį, bet ir polinkius, ligas, netgi likimą.

Pradinėje mokykloje vaikai mokomi dailyraščio, beveik visa klasė vienodai rašo brūkšnelius, kilpeles, raides. Greičiau piešia nei rašo ir šauniai pavyksta. Kai mokiniai gauna rašymo laisvę, pastebimai pasikeičia eilutės, raidžių dydžiai ir formos. Nėra nė vieno rašto tokio pačio, kaip nė vieno analogiško pirštų atspaudo. Dėl negražaus rašto ilgai pykausi su dukros mokytoju, kuris reikalavo „rašyti gražiai“. Ir veltui jam įrodinėjau, kad mergaitės raštas atspindi jos charakterį, o raštas, kaip ir visų žmonių, yra individualus ir unikalus.

Paėmus ranka rašytą raštą, į akis krinta bendras vaizdas: švarus ir tvarkingas raštas nuteikia pagarbai rašiusiajam, o bet kaip „sumaltą“ raštelioką norisi sviesti šiukšliadėžėn – rašęs žmogus negerbia  adresato. Be to, jis netvarkingas ir nenuoseklus visose gyvenimo srityse.

Nepaliekantys tarpo lapo viršuje žmonės yra nekantrūs, nemandagūs ir skūpūs, toks įspūdis – jei liks pusė lapo, nusikirps kitam kartui. Jei nėra paraščių, žmogus išnaudoja visas gyvenimo progas, dažnai  bet kokiomis priemonėmis siekdamas tikslo.

Vieno mokinio mama, rašydama man raštelį, tekstą iškerpa. Įdomu, kur panaudoja nukirptas paraštes, gal telefonų numeriams užsirašyti? Toks žmogus daikto neišmes, neprikėlęs antram ar dešimtam gyvenimui: tušti sulčių pakeliai tarnaus sodinukams, iš seno rūbo bus skrupulingai iškirptos sagos ir užtrauktukai, o pats rūbas kelis kartus švariai išplaus grindis ar bent jau nušveis batus. Jei paraštės plačios – rašantysis pagyrūnas ir tuščiagarbis.

Jei eilutės bėga lygiai ir tarp jų vienodi tarpai, rašantysis yra tvirto charakterio ir patikimas žmogus, laikysis duoto žodžio. Gali būti, kad jis padaręs  sėkmingą karjerą arba padarys, nes yra racionalus, logiškas ir įžvalgus, numato situacijas į priekį. Greičiausiai punktualus ir nepasiduoda emocijoms. Kylanti į viršų eilutė rodo, kad žmogus save pervertina, sunkiau pripažįsta kito nuopelnus, kelia sau sunkiai pasiekiamus tikslus. Žemyn krypstančios eilutės savininkas savim nepasitiki, neturi tvirtos nuomonės, linkęs nusileisti. Tai nėra sėkmės žmogus, jo karjera dažnai priklauso nuo aplinkybių. Vieną eilutę ant kitos lipdo bailys.

Tvarkingai į dešinę krypstantis raštas byloja apie pasitikėjimą savim, intelektą ir gabumus, tiesus – žmogų sunku išmušt iš pusiausvyros, bet jo nuomonės irgi nepakeisit. Į kairę pasvirusius žodžius rašo kritiškas, kitais nepasitikintis žmogus. Jam nėra autoritetų ir dažnai tai nihilistas. Vaikų ir jaunų žmonių rašysena kartais svyruoja į visas puses, tai rodo charakterio nesusiformavimą, savo kelio ieškojimą, bet nepasitikiu taip rašančiu vidutinio amžiaus žmogum, jei jis taip rašo pastoviai. Kartais rašysena pakinta sergant, turint polinkį į psichines ligas, esant  priklausomam nuo alkoholio ar narkotikų, arba ypač labiliems žmonėms. Iš rašysenos „buria“ medikai ir kriminalistai, yra net dalykinės studijos.

Tikriausiai pastebėjot, kad vyrų ir moterų raštas irgi skiriasi. Moterys rašo apvalesnėm, minkštesnėm raidėm, vyrai rašiklį spaudžia labiau, raidės daugiau kampuotos. Bet jei moters raštas „vyriškas“, romantiškais pasiūlymais jos neužbursit, tačiau ji mielai kartu analizuos biržų akcijų kursus arba detaliai paruoš verslo planą. Jei „moteriškai“ rašo vyras, gali būti, kad jis humanitaras, pasaulį vertina per jausmus ir yra sodininkas arba mielai sukasi virtuvėje.

Didelėm raidėm rašo savim pasitikintys, o kartais pasipūtę žmonės, mėgstantys būti matomi, siekiantys lyderystės, juk net raidės „rėkia“ – pastebėkit mane. Mažomis raidėmis rašo kuklūs, disciplinuoti, giliai mąstantys. Tokie žmonės ilgai ir kantriai siekia tikslo, bet gali būti priekabūs, smulkmeniški. Jei tarpai ir jungimai tarp raidžių vienodi, žmogus tvirtai stovi ant kojų, o raidžių puošyba rodo tuštybę, negebėjimą įsitvirtinti gyvenime, kartais polinkį žalingiems įpročiams. Jei raidės „lipa“ viena ant kitos, žmogus yra neryžtingas, „užsiciklina“ vienoj vietoj, sunkiai priima sprendimus, tokį nuolat reikia skatinti ir motyvuoti. Varneles ir brūkšnius aukštai rašantys žmonės turi neįgyvendinamų svajonių, o juos lipdantys prie raidės turi bendravimo problemų.

Išlavinta rašysena rodo intelektą, o netvarkingas, chaotiškas raštas išduoda išsekusią energiją, žmogus gali būti neprognozuojamas, linkęs nusikalsti.

Pastebėjau, kad panašus jaunesnių vaikų ir senų žmonių raštas, galbūt tai susiję su protiniais gebėjimais.

Gaila, kad vis dažniau išsiverčiam rašydami kompiuteriais ar telefonais, o šratinuką išsitraukiam tik parašui suraityti. Beje, parašai irgi turi savo „charakterius“.

Na, kad ir kaip apibendrinčiau rašinį, jūs vis tiek dabar eisit ieškot pažįstamų žmonių laiškelių, siekdami pažinti juos dar labiau, taigi – smagių tyrinėjimų.

 

Parengė Jūratė Stulpinienė

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.