Smaller Default Larger

Keturi pagrindiniai gerų tarpusavio santykių šeimoje komponentai

 

photl.com1.       Abipusė pagarba.

Tėvai dažnai skundžiasi, kad vaikai jų negerbia. Atrodo, kad tėvai nesupranta, jog tai reikia užsitarnauti, rodant pagarbą kitiems. Požymiai, liudijantys apie nepagarbius tėvų santykius su vaiku:

-          Bamba, graužia, moralizuoja;

-          Šaukia, bara;

-          Kalba su vaiku iš aukšto, pakeltu tonu;

-          Padaro už vaiką tai, ką jis turėtų daryti;

-          Pripažįsta dvigubą moralę, skirtingus reikalavimus suaugusiems ir vaikams;

-          Nemandagiai moko vaiką mandagumo.

Mes privalome rodyti pagarbą vaikams, jei norime šeimoje puoselėti abipusę pagarbą. Geras būdas – pradėti mažinti savo kalboje negatyvių pastebėjimų, žodžių. Kalbėtis su vaiku, kai vyrauja draugiška atmosfera.

 

2.       Malonus laisvalaikio leidimas.

Šiuolaikinis gyvenimas labai įtemptas, užimtas, todėl galima nėjučia praleisti šią teigiamų šeimos santykių kūrimui būtiną detalę. Iš tikrųjų tai neužima tiek daug laiko, kaip mes galvojame. Leidžiant laiką kartu, svarbiausia kokybė, o ne kiekybė. Draugiškai praleista valandėlė yra žymiai reikšmingesnė ir vertesnė už keletą konflikto valandų.

Kasdien nors trumpai pabūkime kartu su kiekvienu iš savo vaikų, darydami tai, kas abiems teikia malonumą. Malonumas bus sugadintas, jei vienas ar kitas asmuo bus verčiamas ką nors daryti. Jei šeimoje yra abu tėvai, dažnai tėtis su mama pasiskirsto laiką, kada su kuriuo vaiku pabus kartu, kaitaliodami dienas. Daugeliui patinka vakarai, kai ruošiamasi eiti miegoti. Labai svarbu, kad tėvai ir vaikai kartu planuotų laisvalaikį. Tada kiekvienas vaikas žinos, kad jam skirtas specialus laikas. Jei kitas vaikas nori įsiterpti, jūs visada turite pasakyti: „Tai mano ir Jono bendras laikas. O mes kartu pabūsime tada, kada esame susitarę“.

 

3.       Padrąsinimas.

Mes turime pasitikėti savo vaiku, jeigu norime, kad ir jis savimi pasitikėtų. Kad vaikas jaustųsi galintis, kompetentingas, jį dažnai reikia padrąsinti. Bendradarbiavimas priklauso nuo to, kaip pats vaikas jaučiasi ir ką mano apie mus.

Išsiaiškinus klaidingus vaiko tikslus, būtina pozityviai padrąsinti. Padrąsinimas pabrėžia vaiko poelgių naudingumą, teigiamas asmenybės puses.

 

4.       Meilė.

Kaip dažnai mes pasakome ar parodome vaikams, kad juos mylime? Kad jaustųsi saugūs, vaikai privalo mylėti bent vieną jam svarbų asmenį ir turi būti jo mylimas. Sakykime savo vaikams, kad juos mylime, ypač tada, kai jie to visai nesitiki, nelaukia. Rodykime savo meilę neverbaliniu būdu. Nepaprastai svarbu apkabinimas, pabučiavimas, paglostymas.

Turime suprasti, kad meilė išreiškiama per daugelį dalykų – abipusę pagarbą, vaiko atsakomybės jausmą, savarankiškumo ugdymą.

 

Sveikos šeimos požymiai:

v       Šeimoje vyrauja sąžiningas ir nuoširdus bendradarbiavimas;

v       Laisvė ribota: numatyti limitai, tam tikros ribos;

v       Vyrauja abipusė tėvų ir vaikų pagarba;

v       Tėvai ir vaikai padeda vieni kitiems;

v       Bendrai rūpinamasi šeimos gerove;

v       Tėvai ir vaikai klauso(si) vieni kitų ir pataria vieni kitiems;

v       Šeimos nariai ne tik klauso vienas kito, bet ir girdi, ką kitas sako;

v       Daugumą problemų sprendžia visa šeima;

v       Akcentuojama „mes“, o ne „aš“.

 

Parengė Panevėžio PPT psichologė Galina Ziminskienė

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.