Smaller Default Larger

Kas gimdo patyčias?

Mokyklinio amžiaus ar net mažesni vaikai vis dažniau patiria aplinkinių užgauliojimus: ugdymo įstaigose, kieme, bendraamžių kompanijose. Kodėl šitaip plinta abejingumo ir noro įskaudinti kitą epidemija, sukelianti daug nemalonių išgyvenimų ir netgi privedančių prie savižudybės? O ar pamąstote keiksnodami „niekam tikusį jaunimą“, blogėjančią kriminologinę situaciją, jaunimo nusikalstamumą, jog viso to pradžia – mes patys, suaugusieji?

 

 

Skaudžiai žeidžiantis žodis

Siaubingo ir netoleruotino paauglių elgesio aprašymų skaitome žiniasklaidoje, kai šie atiminėja iš mažesnių vaikų mobiliuosius telefonus, pinigus, smurtauja net prieš suaugusius, kurie beveik nesiima priemonių šiems sutramdyti, kadangi bijo ir yra nepajėgūs priešintis. Dar baisiau, kai vaikai klasėje ar kieme iš bendraamžių patiria patyčias, panieką, yra pravardžiuojami dėl savo kokio nors išskirtinumo: neturto, elgesio, temperamento ir kt. Nėra didesnės ir pragariškesnės kančios už patiriamą pažeminimą, netoleranciją, beribį įžūlumą, kurį tenka iškęsti silpnesniam.

Tyrimai rodo, kad patyčios gali sukelti daug įvairių trumpalaikių ir ilgalaikių neigiamų padarinių ne tik vaikams, iš kurių tyčiojamasi, bet ir tiems, kurie tyčiojasi ar stebi patyčias.Vaikai, kenčiantys nuo užgauliojimų, pravardžiavimų, atstūmimo, skaudinimo, šmeižimo, dažnai jaučiasi nesaugūs, patiria nerimą, baimę. Ilgalaikis nerimas ir baimė yra psichikos sveikatos problemų rizikos veiksnys. Vaikai, iš kurių tyčiojamasi, dažniau liūdi, jaučiasi prislėgti, mažiau pasitiki savimi, prasčiau save vertina. Jie pradeda galvoti, kad tikrai turi trūkumų, yra blogi, juokingi, negražūs ir pan. Tuomet užsidaro savyje, tik mintyse kovoja su savo skriaudėjais, kuria keršto planus ir labai dažnai palūžta, pasirinkdami mirtį... O kaip kitaip, jei šeimoje retai sulaukiama rūpestingumo, supratimo, šilto apkabinimo...

 

Suaugusieji - patyčių tarp vaikų pradžia ir pabaiga

Bet ar ne patys suaugusieji kalti dėl tokio vaikų elgesio? Specialistai tikina, kad kitus užgauliojantys vaikai dažniausiai nuo to kenčia šeimoje. Gyvendamas su smurtaujančiais suaugusiais, vaikas suvokia save kaip nemylimą, „blogą“, netinkamą. Toks pasaulio ir savęs suvokimas ryškiai atsispindi vaiko elgesyje su aplinkiniais – jie linkę į agresyvumą ir smurtą prieš kitus. Taigi, auklėdami savas atžalas privalome atsakingai apmąstyti – jūsų pasirinktas elgesio modelis atneš naudos savam vaikui ar netgi bus žalingas jo bendraamžiams.

Vis dažniau moksleiviai pasakoja apie pašaipas iš pedagogų lūpų ar įžeidžiantį jų elgesį, skatinantį patyčias tarp vaikų. Kaip nebūtų keista, tačiau kartais būtent mokytojo žodis ir būna pašaipų tarp vaikų pradžia. „Itin nustebau, kai parėjęs iš mokyklos sūnus su nuoskauda pasakojo kaip jį, nuo prigimties stipriai mikčiojantį, mokytoja vertė skaityti prieš visą klasę. Suprantu, jog tai – irgi dalis mokymo, tačiau pedagogė, žinodama kaip jautriai vaikas išgyvena šią savo negalią, galėjo kitaip išspręsti situaciją“, - apie mokykloje patirtą berniuko išgyvenimą pasakoja mama Dalia. Jog būtent pedagogo frazė įžiebė ilgai degusį paniekinimų laužą, kuris skaudžiai nuskriaudė sūnų, įsitikinusi ir mama Greta. „Mokytojui nepatiko auskaras Pauliaus ausyje ir jis pamokos metu prie visų bendraklasių pašiepiamai jo paklausė „Tai gal tu myli berniukus, jei nešioji auskarus?“. To ir tereikėjo paaugliams, kad vėliau ilgą laiką sūnus kentėtų nuo skaudžių jų žodžių, pajuokų ir erzinimų, - teigia Greta. – Žinoma, neapsikentus teko keisti itin liaupsinamą miesto gimnaziją į eilinę mokyklą“. Apie mokytojai neįtikusius melsvus sūnaus baltinius pasakoja kita mama Rita. „Tikrai netikėjau, kad dėl šio rūbo pedagogė gali bendraamžių akivaizdoje mokinį pavadinti „žydru“, - kad žodis gali tapti skausmu širdyje ir patyčių pradžia nemanė mama. O štai dvi pirmosios dienos katalikiškoje stovykloje ilgam nuvylė penktoką Marių – berniukas jau antra vasara atostogauja namuose ir net nekalba apie stovyklavimą. Tuomet tėvelių telefonu liūdnu balsu prašęs kuo greičiau vežtis jį namo neaiškino priežasčių, bet vėliau, nurimus emocijoms, atskleidė, jog prižiūrėtojai draugams už „negražius žodžius“ skystu muilu plovė burnas, o nepaklusniausieji šveitė bendrus tualetus. Nė kiek ne mažiau užgauna ir tokios frazės kaip „Kam čia stengiesi, jei esi kvailas – vis tiek nieko iš tavęs nebus“, itin dažnai „parkeliaujančios“ iš mokyklos. Tad ar verta vėliau tikėtis iš vaikų didelio entuziazmo bei užsidegimo mokytis?..

 

8 patarimai kaip padėti patyčias patiriančiam vaikui 

 

,,Sužinoję, kad iš jų vaiko tyčiojamasi, dauguma tėvų išsigąsta ir supyksta, - teigia psichologė Aušra Šūmakarienė. - Kartais šios stiprios emocijos sukliudo tėvams iš tiesų padėti savo vaikui ir situacija dar labiau pablogėja. Po nevykusio pokalbio, vaikas gali daugiau nebepasakoti, kad iš jo yra tyčiojamasi”.

 

Taigi, kaip dar labiau nepakenkti vaikui, kuris kenčia nuo aplinkinių, pataria psichologė A. Šūmakarienė:

 

1. Nuolat palaikykite su vaiku kontaktą, domėkitės kaip jam sekasi, išklausykite neskubėdami vertinti, moralizuoti.

2. Jei vaikas atrodo nusiminęs, paskatinkite jį kalbėti sakydami “Atrodai prislėgtas… Turbūt tau šiandien buvo sunki diena? Ar kažkas nutiko mokykloje?”. Įkyriai neklausinėkite, tik parodykite, kad jums rūpi, kaip jis jaučiasi. Pabūkite ilgiau šalia, kad vaikas galėtų neskubinamas pradėti pasakoti.

3. Jei vaikas nenori kalbėti, pabandykite vėl po kurio laiko, pasiūlykite jam pasikalbėti su mokytoju, paskambinti į Vaikų liniją, paaiškinkite, kad bandyti sau padėti nėra blogai, o skundikas yra tas, kuris pasakoja dalykus, kad iš kito pasijuokti, pakenkti, kai jis nėra kaltas.

4. Jei vaikas pasakoja, nepertraukinėkite, neužverskite klausimais, nepulkite moralizuoti, nuvertinti vaiko jausmų ,,Nieko tokio… Susitvarkysi pats…”. Įvardinkite vaikui jo jausmus ,,Turbūt tai tave labai nuliūdino, tikriausiai išsigandai?”. Nebijokite, vaikas jus pats pataisys.

5. Niekuomet nekaltinkite vaiko.

6. Nepatarkite kovoti jėga, nes jėgos gali būti nelygios, o kovodamas vaikas dar labiau paskatins užpuolikus.

5. Aptarkite su vaiku koks jo elgesys gali pabloginti, o koks pagerinti situaciją (pvz. buvimas neutraliu, pajuokavimas kartais gali padėti labiau nei bandymas atsimokėti tuo pačiu). Jei kitus provokuoja vaiko elgesys, aptarkite kaip jį pakeisti pvz. vaikas per daug aktyvus, įkyriai lenda prie draugų, stumdosi.

6. Skatinkite suprasti besityčiojantį vaiką. Dažniausiai tokie vaikai patys blogai jaučiasi, turi problemų namuose ir mokykloje, todėl patyčios jiems yra būdas pasijausti geriau. Parodykite savo vaikui, kad patyčios visuomet yra užpuoliko, o ne jo problema.

7. Jei yra galimybė, pašalinkite patyčių priežastį, pvz. jei tyčiojasi iš vaiko aprangos, keistos šukuosenos.

8. Jei situacija nesikeičia, aptarkite tai su mokytojais, specialistais.

 

Psichologė Aušra Šūmakarienė, www.kurybosterapija.lt

 

Parengė Ligita Šoliūnienė

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.