Smaller Default Larger

Kuo kenkia prastas apšvietimas?

Akys yra mūsų sielos bei sveikatos veidrodis, jomis žmogus gali net kalbėti, išreikšti nuotaiką ar jausmus. Iš akių, anot filosofo Marko Aurelijaus, galima atpažinti taurų, geranorį ir nuoširdų žmogų. Akių pagalba palaikome ryšį su išoriniu pasauliu. Pasaulyje apie 284 mln. žmonių turi regėjimo sutrikimų, 39 mln. žmonių yra akli, 245 mln. yra silpnaregiai. Tačiau net 80 proc. regėjimo sutrikimų galima išvengti, o kitus - išgydyti. Nuo pat mažens privalome rūpintis savo rega, saugoti akis, kad jos kuo mažiau nusilptų, kasdien mums dovanodamos spalvotą pasaulį. Išsaugoti gerą regėjimą daug sunkiau nei jį sugrąžinti, tad nuo pat vaikystės būtina galvoti, kaip kuo mažiau joms pakenkti.

Jautriausios - vaikų akys

Jau vaikų akims tenka itin didelis krūvis, todėl vis daugėja regėjimo sutrikimais sergančių mažamečių. Dažnas pirmokas mokyklą pradeda lankyti, nosį papuošęs akinukais. Dėl prasto matymo kaltas ilgas televizoriaus žiūrėjimas, žaidimas kompiuteriu, prastas žaidimo ir mokymosi erdvės apšvietimas, didelis mokymosi krūvis, higienos sąlygų nesilaikymas ugdymo įstaigose (blogas apšvietimas, nepritaikyti suolai) ir t.t. Didelę laiko dalį moksleiviai praleidžia mišriai apšviestose patalpose, kai natūralų apšvietimą papildo dirbtinis. Vaiko akys vystosi iki 9–12 metų, todėl blogas apšvietimas gali greitai pažeisti regėjimo funkciją. Įrodyta, kad regėjimas itin pablogėja skaitant ar rašant nepakankamai apšviestoje aplinkoje.

Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, vaikų sveikatos profilaktinių patikrinimų metu nustatomų vaikų, turinčių regos sutrikimų, skaičius kasmet didėja. Atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvos pagrindinių mokyklų klasėse dirbtinis apšvietimas buvo 2–5 kartus mažesnis, nei reglamentuojama visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose.

Dirbtinis apšvietimas – vienas iš fizinių aplinkos veiksnių, turinčių įtakos moksleivių regėjimui. Dirbtiniai šviesos šaltiniai neturi keisti fizinių ir cheminių oro savybių, skleisti pakankamai stiprų ir tolygiai išsklaidytą šviesos srautą. Kaitrinės lempos yra šiluminis šviesos šaltinis, kuriame tik 7–12 procentų suvartojamos energijos paverčiama šviesa. Higienos reikalavimus geriausiai atitinka liuminescencinės lempos. Jų šviesos spektras yra artimesnis dienos šviesai, todėl regėjimo funkcijai sudaro geresnes sąlygas, negu kaitrinės lempos, kurių šviesos šaltinis yra ne taškinis, o linijinis. Nešvarios, apdulkėjusios lempos skleidžia iki 30 procentų mažiau šviesos.

Jei tamsiuoju paros metu pamokos ruošiamos tik įjungus stalinę lempą, susidaro ryškus kontrastas tarp apšviesto rašomojo stalo paviršiaus ir tamsios patalpos. Dėl šios priežasties akys greičiau pavargsta. Ruošiant pamokas tokioje aplinkoje, ilgainiui gali išsivystyti akių akomodacijos (akies prisitaikymas ryškiai matyti skirtingai nutolusius daiktus) spazmas, įspėjantis apie gręsiančią trumparegystę. Esant kombinuotam apšvietimui, ne mažiau kaip 10 procentų jo turi sudaryti bendras apšvietimas. Vietinio apšvietimo lempos galingumas turėtų būti ne mažesnis kaip 60 W. Stalinė lempa turėtų būti su gaubtu, kuris apsaugotų akis nuo tiesioginės šviesos akinimo, apatinė gaubto dalis – platesnė, kad šviesa tolygiai pasiskirstytų ant darbo paviršiaus. Stalinė lempa turėtų būti statoma sėdinčiojo kairėje pusėje, o šviesa neplieksti į akis.

Mažesnių vaikų kambaryje patariama įrengti mažiausiai tris šviestuvus: sieninį, lubinį ir naktinį. Maža, tačiau neryški šviesa tinkamiausia auginant mažylį – naktį ji neakins, o tik maloniai apšvies aplinką. Žaislų pavidalo šviestuvai, kuriuos galės įsijungti pats kambario šeimininkas, išsklaidys visas kylančias baimes, jis ne taip bijos likti vienas.

 

Šviesa veikia nuotaiką ir darbingumą

Suaugusieji dažnai skundžiasi akių nuovargiu, jų išsausėjimu. Akys pervargsta nuo ilgo įtempto žiūrėjimo į kompiuterio ar televizoriaus ekraną, skaitymo (ypač smulkiomis raidėmis), vairavimo, dėl per ilgo akių darbo, nekeičiant atstumo (iš arti). Joms taip pat kenkia užterštas ar sausas oras, ultravioletiniai spinduliai, ryškus apšvietimas, akinių nenešiojimas prastai matant, ilgas ir iš mažo atstumo televizoriaus žiūrėjimas. Tuomet ima perštėti ar skaudėti akis, jos parausta, ašaroja, atsiranda vokų sunkumas, graužimas, niežėjimas, smėlio jausmas akyse ir padidėjęs jautrumas.

Geriausios sąlygos akims - kai oro temperatūra apie +21°C, o drėgmė siekia 50–65 %. Stenkitės kuo ilgiau būti natūralioje dienos šviesoje, vengti tiesioginės kondicionieriaus oro srovės. Kompiuterį patariama statyti lygiagrečiai lango, ant matinio – neblizgaus paviršiaus baldų, kad nebūtų akis varginančių atspindžių; ne mažesniu nei 50 cm atstumu. Būtina daryti akių ir viso kūno pertraukėles: pažiūrėti į tolį, pavaikščioti. Pailsėti akims padeda paprasčiausi pratimukai: kelis kartus stipriai užsimerkite ir atsimerkite; kelias sekundes pažiūrėkite pro langą į tolį; pažvelkite į viršų, nuleiskite žvilgsnį žemyn ir tai kartokite po kelis kartus.

Pavargus akims, taip pat jeigu jus kamuoja katarakta arba konjunktyvitas, rekomenduojama gerti petražolių sultis sumaišius jas su vandeniu ar kitomis sultimis. Akims taip pat naudingos burokėlių sultys. Norėdami puikiai matyti vartokite vitaminus A, E, B grupės kompleksą, liuteiną, cinką, varį, chromą, geležį. Pavargusias akis taip pat atgaivina stiprios arbatos arba silpno ramunėlių, pelynų užpilo kompresai, palaikyti ant užmerktų akių.

Šviesa veikia ir bendrą žmogaus psichinę būseną, nuotaiką, apetitą bei darbingumą. Būtent šviesa atsakinga už serotonino (medžiagos, atsakingos už gerą savijautą)  gamybą. Štai todėl Lietuva, virš kurios taip maža saulės ir giedrų dienų, garsėja sergančiųjų depresija bei savižudžių skaičiumi.

 

Valstybinis aplinkos sveikatos centras pataria:

·          Mokantis atstumas nuo akių iki knygos (sąsiuvinio) turi būti 35–40 cm.

·          Po įtempto 15–20 min. skaitymo ar rašymo pažiūrėti pro langą į tolį.

·          Ruošiant pamokas namie, apšvietimą staline lempa papildyti bendru patalpos apšvietimu.

·          Neskaityti traukinyje ar autobuse, kur nepakankamas apšvietimas ir dėl vibracijos kintantis atstumas iki knygos sukelia greitą akių nuovargį.

·          Televizorių žiūrėti sėdint tiesiai prieš jį 2–3 m. atstumu apšviestame kambaryje.

·          Žiūrėti televizorių ar dirbti kompiuteriu ne ilgiau kaip 35–40 minučių, po to daryti 10 minučių pertraukėlę.

·          Pertraukėlių metu pasistengti atpalaiduoti akis, būtina pažiūrėti į tolį, pvz., pro langą.

·          Vakare, prieš miegą, po televizoriaus žiūrėjimo ar žaidimo kompiuteriu atlikti keletą akių mankštos pratimų, pažiūrėti į tolį, tik tada akys ilsėsis visą naktį.

 

*Parengta pagal Valstybinio aplinkos sveikatos centro rekomendacijas

 

Ligita Šoliūnienė

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.