Smaller Default Larger

Meningokokinė infekcija. Svarbiausia – atidumas ir laikas

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje meningokokine infekcija užsikrečia apie 500 tūkst. žmonių, iš kurių 50 tūkst. miršta. Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras praneša, jog 2011 metais jau 56 žmonės susirgo šia infekcija, iš jų 6 atvejai baigėsi mirtimi ir netekome 5 vaikų. Praėjusiais metais ši infekcija pasiglemžė 4 jaunas gyvybes.

Neseniai nuo meningokokinės infekcijos mirė penkiolikmetis Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijos moksleivis. Ilgiau nei savaitę tik slogavęs paauglys kreipėsi į medikus, tačiau staigiai blogėjant savijautai berniuko gyvybės išgelbėti nebepavyko. Medikai tvirtina, kad ši infekcija - reta ir labai klastinga, nes jos požymiai - temperatūra, kosulys ir sloga - būdingi daugeliui ligų.

Norėdami detaliau atkreipti dėmesį į pirmuosius šios klastingos ligos simptomus bei nuraminti, kad tai – visiškai pagydoma liga, reikalaujanti tik atidumo ir budrumo, kalbiname Kauno „Naujosios klinikos“ šeimos gydytoją Edmundą Mikalauską.

Nepaparastai skaudu, kai šį pasaulį palieka vaikai ir jaunimas... Tuo metu, kai jiems reikėtų džiaugtis atradimais ir krykštauti žaismingai pramogaujant, iš pasalų puola pavojinga liga. Gydytojau, papasakokite kas yra toji meningokokinė infekcija, šiemet iš mūsų pasiglemžusi jau ne vieną gyvybę?

Infekcinės ligos sukelia apie 25 procentus visų mirčių pasaulyje. Viena klastingiausių – bakterinis meningitas. Tai smegenų dangalų uždegimas, kurį sukelia smegenų skysčio infekcija. Sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Bakteriniai meningitai skirstomi į spontaninius – visuomenėje įgytus (svarbiausia rūšis) ir sukeltus medicininių intervencijų ar traumų. Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje,  susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens, žiemos, pavasario mėnesiais. Ja sergama įvairaus amžiaus periodais, tačiau dažniausiai - vaikai iki 5 metų.

 

Kokie patys pirmieji šios paslaptingos ir žaibiškai ūmėjančios infekcijos simptomai? Kaip juos pastebėti ir skubėti kreiptis į medikus?

Pradžioje staigiai pakyla temperatūra, atsiranda bendri negalavimai: šaltkrėtis, dirglumas, galvos, raumenų skausmas, kaklo raumenų rigidiškumas (sustingimas), pykinimas, vėmimas, šviesos, triukšmo baimė, o visa tai, kas blogiausia, būdinga daugeliui ligų ir sunku diagnozuoti tikrąją. Tik gerai apžiūrėjus odą, galite įsitikinti ar tai žaibiškai ūmėjanti infekcija. Išskirtinis meningito požymis – odos bėrimas (smulkus, mažais ploteliais, uždelsus pereinantys į susijungiančias violetines dėmes). Prispaudus prie išbertos vietos skaidrią stiklinę, oda aplink bėrimą pabąla, tačiau pats bėrimas neišnyksta. Būtina skubėti pas medikus, jeigu bėrimas greitai plinta. Laiku paskyrus antibiotikus, veikiančius meningokokus, nuo šios ligos visiškai pasveikstama. Pirmieji kūdikių meningito požymiai – pasikartojantys neramumo priepuoliai, vaikas lošiasi atgal, pulsuojantis bei išsipūtęs momenėlis, bėrimas (ypač ant skruostų, sėdmenų, kojų). Itin pavojinga žaibinė forma, kuomet ligonio būklė blogėja valandomis, dėl sudėtingų ligos vystymosi reiškinių atsiranda inkstų nepakankamumas, plaučių uždegimas ir liga dažniausiai baigiasi mirtimi.

 

Kaip plinta meningokokinė infekcija ir kur ja galima užsikrėsti?

Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Į aplinką meningokokai išsiskiria su smulkiausiais seilių lašeliais kalbant, bučiuojantis, kosint arba čiaudint, geriant iš to paties indo. Infekcija neplinta per aplinkos daiktus, nes meningokokai neatsparūs aplinkos poveikiui. Kartais visiškai sveiki žmonės kelias savaites nešioja meningokokus nosiaryklėje, nejausdami jokių klinikinių simptomų ir to net nežinodami. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Inkubacinis periodas yra nuo 2 iki 10 dienų (vidutiniškai 4 dienos). Ar žmogus susirgs, priklauso nuo jo imuniteto ir infekcijos formos. Ligoniui reikėtų kuo mažiau kontaktuoti su sveikaisiais, laikytis asmens higienos. Tačiau jei jau to neišvengėte, kontaktavusiems būtina antimikrobinė profilaktika.

 

Ką siūlytumėt daryti, kad išvengtume šios klastingos ligos?

Labai gaila, tačiau patikimų meningokokinės infekcijos profilaktikos priemonių iki šiol nėra. Kažkiek gelbėja skiepai, tačiau vakcina tik sumažina riziką susirgti meningokokine infekcija, bet visiškai šios rizikos nepašalina, nes nė viena iš šiuo metu turimų vakcinų nestiprina imuniteto, apsaugančio nuo B tipo meningokokų sukeliamų ligų, kurios yra gana paplitusios Lietuvoje.

 

Tačiau nejaugi situacija tokia beviltiška? Galbūt kažkaip patys galėtumėm pagelbėti sau?

Prastai  vėdinamose, ankštose patalpose, kur būna daug žmonių, susidaro palankios sąlygos bakterijoms plisti lašiniu būdu, tad stenkitės jas kuo dažniau pravėdinti, dažnai valyti patalpas, inventorių bei žaislus. Tai turėtų dažnai daryti vaikų darželių, mokyklų darbuotojai. Visais įmanomais būdais stiprinkite imunitetą – vartokite visavertį maistą, stengdamiesi jame išsaugoti kuo daugiau vitaminų, nepamiršdami veiksmingų liaudies medicinos priemonių, dažnai plaukite rankas, grūdinkitės, sportuokite, kuo daugiau laiko praleiskite gryname ore, venkite streso.

 

Įsidėmėkite ir būkite budrūs: ši liga nėra nepagydoma, tačiau labai svarbu, jai vystantis žaibiškai, skubiai kreiptis į medikus ir kuo greičiau pradėti vartoti reikalingus vaistus.


Ligita Šoliūnienė

 

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.