Smaller Default Larger

Antibiotikai. UŽ ar PRIEŠ?

Kostinčioje, sloguojančioje, užkimusioje Lietuvoje nutarėme padiskutuoti šiuo metu itin aktualiu klausimu. Ar dažnai, užklupus net menkiausiam negalavimui, griebiamės antibiotikų? Ar žinome kada juos vartoti, kad būtų veiksmingi? Ar visad teisingai elgiasi juos paskirdami gydytojai?

Antibiotikai yra vaistai, kurie slopina arba naikina bakterijų augimą. Jais gydomos infekcinės ligos, tačiau jie nėra veiksmingi prieš virusus, sukeliančius tokias ligas kaip gripas ar paprastas peršalimas. Tai yra virusinės infekcijos, kurios paprastai praeina savaime ir jų gydyti antibiotikais nereikia. Medikai tvirtina, jog antibiotikų kursas turi būti geriamas 7 - 10 dienų, nors ligos simptomai ir dingsta, atrodo, kad jau pasveikai, bet bakteriją būtina iki galo numalšinti. Kitokiu atveju atsiranda atsparumas tam antibiotikui, kitą kartą jau jis nebepadeda, prireikia žymiai stipresnių. Tačiau ar visad klausome gydytojų nurodymų? Nepaisydami to vėliau keiksnojam tuos pačius medikus ar antibiotikus. Dėl mūsų pačių neišprusimo, anot medikų, ir išaušo tas metas, kai dažnai vartojami jie jau sulaukia mūsų organizmo atsparumo ir tampa nebeveiksmingi.

Medikai teigia, jog atsiranda vis daugiau antibiotikų vengiančių ir ne tik jų naudą, bet ir žalą suprantančių žmonių. Mūsų kalbinti pašnekovai nebuvo griežtai nusiteikę prieš šiuos vaistus, tačiau visi pripažino pajutę šalutinį jų poveikį. Neramina didėjantis nepasitikėjimas medikais, kaltinant juos itin dažnu ir ne visad reikalingu gydymu antibiotikais. Neigiamą žalą sau daro ir bet kokią ligą šiais medikamentais skubantys gydytis asmenys. Pastarieji ne tik patys juos sau „išsirašo“, bet dar ir sugeba įsigyti pas nelegalius prekiautojus ar iškaulina vaistininkų.

Kadangi gelbėjimasis – pačių skęstančiųjų reikalas, tad jūsų teisė rinktis sveikimą su antibiotikai ar be jų. O štai ką apie tai mano mūsų skaitytojai.

 

Rasa: „Manau, kad bereikalingas jų vartojimas, kai paskiriama „dėl visa ko“. Gydytojų, net gerai neištyrus ligonio, skiriami vis tie patys antibiotikai neduoda didelės naudos organizmui, galbūt net susilpnina imunitetą, išderina medžiagų apykaitą.“

Jolanta: „Esu nusiteikusi prieš antibiotikus. Naudoju tik tokiu atveju, jei nepadeda liaudiškas gydymas. Geriau organizmo nepratinti prie šių stiprių cheminių prepratų. Jei jie „užmuša“ kažkokią bakteriją, tai slopina ir organizmo gerąsias ląsteles.“

Rasa:Aš ir vaikai antibiotikų stengiamės nevartot, nebent jau labai prispiria kokia liga. O štai vyras mėgsta juos vos ne vietoj vitaminų. Visa bėda, kad jis sugeba jų susiveikt be recepto vaistinėj arba išsikaulina pas gydytojus.

Aušra: „Retai sergam taip, kad reikėtų antibiotikų. Jei jau paskiria, tai būna rimta situacija ir vartojam. Paskutinį kartą teko man pavartoti ir nemažai, nes buvau operuota po sunkios traumos ir grėsė žarnyno infekcija. Infekcijos pavyko išvengti, organizmas, žinoma, po to buvo labai nusilpęs. Gėriau probiotikus ir atsistačiau gana greitai.“

Kristina: „Nors esame nusiteikę prieš cheminius vaistus ir jų vengiame, įvertiname ir būtinybę juos gerti – jei rimtas pavojus gresia sveikatai ir gyvybei, rizikuoti ir savo principų laikytis neverta. Tai būtų kvaila. Geriau dėti daugiau pastangų į organizmo atstatymą.“

Saulius Skambinas: „Antibiotikus naudojame tik labai jau extra atveju. Ačiū Dievui, mūsų šeimą rimtos ligos aplenkia ir antibiotikų vartoti beveik netenka. manau, kad tai - medicininis preparatas, kuris gelbėdamas organizmą nuo ligų, labai stipriai jį nualina. Jei tik yra mažiausia galimybė jų atsisakyti, tai būtent taip ir reikėtų pasielgti, bet jei nėra kitos išeities... Ką gi - tai juk ne nuodas!

Birutė:Kol sūnus buvo mažas, gydytoja kiekvieną slogą gydė antibiotikais. Nežinau, todėl ar ne todėl, bet vaikas sirgo ir sirgo. Pakeitėm gydytoją - baigėsi antibiotikai. Ir ligos baigėsi. Antibiotikus vartojau prieš kokius 5 metus, kai buvau susigriebusi plaučių uždegimą. Bet tada jau tikrai be jų nebuvo galima. O paskui dar kokius 3 mėnesius užtruko, kol organizmas atrado kažką panašaus į pusiausvyrą - ilgai turėjau problemų su virškinimu. Manyčiau, kad antibiotikai yra panašiai kaip chirurginis įsikišimas - kai kada tikrai neišvengiami, tačiau visgi tai kraštutinė priemonė. Ir be pasekmių jų vartojimas nepraeina. Dar vienas motyvas „nevalgyti“ antibiotikų saujomis - pataupyti tą priemonę tam atvejui, jei tikrai prisireiktų. Man regis, kuo mažiau jų vartoji, tuo prireikus jie turėtų būti veiksmingesni. Visai nesinori „užsiauginti" pas save visos puokštės didžiajai daliai antibiotikų atsparios mikrofloros.“

Vaineta: „Antibiotikai yra nepakeičiama priemonė operacijų atveju. Vargu ar kam šauna mintis gydytis apendicitą žolelėmis kai jis jau supūliavo arba trukęs. Vienintelis blogumas kad daktarai savo pačių sielos ramybei skiria juos dažniau nei jie iš tiesų yra būtini. Arba neturi pakankamu diagnostikos priemonių nustatyti reikalingumą. Mūsų šeimoje antibiotikai vartojami pagal baimės lygį. Mažiausiems - dažniausiai ir didėjančia tvarka mažinama. Kai sutinkam drąsesnių daktarų ar turinčių geresnes diagnostikos priemones, tuomet dažniausiai išsiverčiam be antibiotikų. Žinoma, gydymas trunka gerokai ilgiau, o rezultatai, kaip ir tiesa, slypi kažkur anapus J.“

Jurgita: „17 metų dukra vidutiniškai kartą metuose gaudavo antibiotikų. Ir tik neseniai jai patvirtinta alergija, pasireiškianti sloga ir užkimšta nosimi. O mūsų gydytoja ilgus metus „sinusitą“ gydė antibiotikais.“

 

Parengė „Mama ir tėtis“

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.