Smaller Default Larger

Kovoje prieš ligas – ir juokas

Kartu su rudeniu į Lietuvą grįžta ūmiosios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Kodėl taip netikėtai užpuolė šaltojo sezono ligos? Juk po vasaros, rodos, vitaminais prisotintas organizmas turėtų intensyviai kovoti su jomis... Apie tai kalbamės su Kauno „Naujosios klinikos“ šeimos gydytoja Birute Dargiene.

 

 

Gydytoja, kaip manote, kokia kasdien vis didėjančio apsirgusiųjų skaičiaus priežastis?

Peršalimo ligos - vienas būdingiausių sveikatos sutrikimų rudens ir žiemos sezono metu. Peršalimą gali sukelti daugiau nei 200 skirtingų virusų. Dažniausiai šios ligos simptomų atsiranda tada, kai organizmas labai sušyla, o po to staigiai atvėsta. Todėl, mieli tėveliai, atkreipkite dėmesį į tai rengdami vaikus ir nepamirškite „svogūno“ principo! Taip pat labai svarbu nesušlapti ir nesušalti kojų.

 

Kokie pagrindiniai viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai? Kaip juos atskirti nuo gripo?

Iš tikrųjų peršalimas ir gripas labai skiriasi. Slogą ir kosulį dažniausiai lydi neaukšta temperatūra, gerklės paraudimas ir perštėjimas, užkimimas, bendras silpnumas bei galvos skausmas. Peršalimo ligas sukelia virusai, todėl antibakteriniai preparatai neveiksmingi. Užsikrėtus gripu vargina kaulų laužymas, raumenų maudimas, galvos skausmas, energijos stoka,  sausas kosulys, pakyla aukšta temperatūra. Ir tai užpuola labai staiga – greitis yra vienas iš gripui būdingų bruožų.

 

Ar tai pavojinga? Juk dažnai nekreipiame dėmesio į panašius simptomus ir prastokai jausdamiesi keliaujame į darbą, vedame mažuosius į vaikų darželį...

Peršalimo ligos pavojingos asmenims, kurių imunitetas yra silpnesnis, pavyzdžiui, mažiems vaikams, seneliams, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis. Ypač organizmą nualina lėtinės inkstų, širdies, plaučių ligos, cukrinis diabetas. Peršalimo ligos daugumai trunka 8-14 dienų ir neturi jokių pasekmių sveikatai, tačiau kai kuriems ligoniams išsivysto komplikacijų: otitas, sinusitas, faringotonzilitas, bronchitas ar pneumonija. Jei peršalimo simptomai užtrunka ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis į gydytoją. Pavojingiausios yra gripo komplikacijos: meningitas, encefalitas, širdies raumens uždegimas (miokarditas) ar širdies nepakankamumas. Kokios bebūtų sunkios gyvenimo sąlygos, negaluojant nereikia veržtis į darbą – dėl gresiančių komplikacijų vertėtų ilgiau pasigydyti namie, pagulėti ir iki galo pasveikti. Apie mažuosius, prigirdytus vaistų, kad išbūtų dieną darželyje, jau nėra net ko kalbėti – būtina gydyti net mažiausius negalavimus.

 

Patarkite kaip kuo ilgiau nepatekti į ligos glebį?

Jei žinote, kad esate linkę greitai susirgti, venkite masinių susibūrimų, blogu ir nepalankiu oru susilaikykite nuo išvykų ar lauko darbų. Kaip prevencinė priemonė būtina tinkama apranga ir apavas. Veiksmingiausiai gripui kelią užtveria skiepai. Labai svarbu stiprinti savo organizmo atsparumą, t.y. grūdintis, sportuoti, gerai pailsėti. Nemažiau reikšminga atkreipti dėmesį į mitybą, nes įvairūs badavimai, nesubalansuota baltyminė mityba gali turėti įtakos bendrai imuninės sistemos būklei. Nuovargis, didelis darbo krūvis, neigiamos emocijos taip pat nualina organizmą ir tuomet jis nebetenka savo gynybinių galių. Dažnai sergantiems peršalimu svarbu stiprinti imunitetą ežiuolės, cinko preparatais, bičių produktais, žuvų taukais, vitaminu C.

 

Kaip patartumėt gydytis, kad greičiau pasveikti, o liga nesugrįžtų atgal? Ką vartoti tinkamiausia ir efektyviausia?

Jei susirgote, stenkitės neapkrėsti aplinkinių, dėl ko kosint ar čiaudint derėtų prisidengti burną, nosį, naudotis vienkartinėmis servetėlėmis, o slaugantiems reikėtų dažnai plauti rankas ir vėdinti patalpas. Sukarščiavus nereikia skubėti tuoj pat vartoti temperatūrą mažinančius vaistus. Jei jaučiamasi pakankamai gerai ir nesergama sunkiomis lėtinėmis ligomis, reikia leisti organizmui pačiam kovoti su infekcija - esant aukštesnei temperatūrai organizmo gynybinės reakcijos efektyvesnės. Temperatūrą mažinančių vaistus rekomenduojama vartoti jai pakilus virš 38 laipsnių. Peršalus tinka įvairios vaistažolių arbatos - čiobrelių, liepžiedžių, ramunėlių, šeivamedžių, aviečių ir kt. Skysčių patariama gerti kuo daugiau. Pravėsusią arbatą gardinkite medumi, nepagailėkite vitamino C šaltinio – citrinos. Manoma, kad peršalus gelbėja ir natūralus vištienos sultinys.

O svarbiausias mokslininkų įrodytas faktas - peršalimas ir infekcijos bejėgiai prieš humoro jausmą ir gerą nuotaiką. Dovanokite ją aplinkiniems ir patys džiaukitės maloniomis smulkmenomis!

 

KELETAS SVEIKATINANČIŲ PATARIMŲ

Valgomas šaukštas šilto medaus ir ¼ šaukšto cinamono gydo daugumą chroniškų peršalimų, slogą bei valo sinusus. Beje, kasdienis medaus ir cinamono vartojimas stiprina imuninę sistemą.

Sausą kosulį numalšins šiltas pienas su spanguolėmis, kurį reikėtų išplakti kaip kokteilį.

Kosintį vaiką reikia gydyti ką tik išspaustomis morkų sultimis, sumaišytomis su medumi po 1 valgomąjį šaukštą 4-5 kartus per dieną. Kosint taip pat tinka morkų sulčių ir pieno lygių dalių mišinys, geriamas 5-6 k. per dieną.

Iš keptų bananų sutrinta košelė palengvina kosulį.

Skaudančią gerklę 2-3 k. per dieną skalaukite šalavijų arbata. Šiuose augaluose esanti rūgštis naikina ligas sukeliančias bakterijas.

 

Parengė Ligita Šoliūnienė

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.