Smaller Default Larger

Skirtingi rezus faktoriai – pavojus vaisiui?

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję kažką kalbant apie tai, kad jeigu sutuoktinių kraujo grupė ir rezus faktoriai yra skirtingi, tai vaisiui gresia pavojus. Tačiau ar tikrai ir ar visais atvejais reikia nerimauti?

 

Ką reikia žinoti apie kraują?

Norint suprasti, kokią reikšmę tėvų kraujas gali turėti vaisiui, reikia išsiaiškinti, kas yra kraujo grupės ir rezus faktoriai. Kraujo grupė – kraujo tipas, kurį lemia eritrocitų membranose esantys antigenai. Kraujo grupę lemiantys antigenai yra baltymai, prie kurių gali būti prijungti polisacharidai. Kaip jau žinoma, yra keturios kraujo grupės: 0, A, B ir AB. Labiausiai paplitusi kraujo grupė yra I(0), o rečiausia – IV(AB). Raudonojo Kryžiaus duomenimis Europos gyventojų kraujo grupių pasiskirstymas yra toks: I(0) kraujo grupės atstovų yra 43 proc., II(A) – 39 proc., III(B) – 12 proc., IV(AB) – 5 proc.

Įdomu yra tai, kad darant kraujo perpylimus, 0 grupės kraujas tinka visoms kitoms, tačiau 0 kraujo grupei donorais gali būti tik tos pačios kraujo grupės atstovai. Taip yra todėl, kad A ir B grupės baltymai organizmui yra svetimkūniai. O tuo tarpu AB kraujo grupei tinka visos likusios kraujo grupės.

Jeigu būsimų tėvelių kraujo grupės yra skirtingos, tai nerimauti dėl vaisiaus sveikatos ar gyvybės neverta. Nors yra retų atvejų, kai nėščiosios organizmas sureaguoja ir į kraujo grupes. Tada vaikutis gimsta jau sirgdamas gelta ir jam būtina medikų pagalba.

Medicinos atstovai teigia, kad nėštumo atveju tarpusavyje labiausiai dera tos pačios kraujo grupės, skirtingos - kiek prasčiau, tačiau tikrai nerekomenduojama gyvenimo partnerį rinktis pagal kraujo grupę.

1939 metais K. Landšteineris ir A.S. Vyneris atrado kraujo rezus faktorių. Rezus faktorius – baltymo struktūra, esanti žmogaus kraujo eritrocitų paviršiuje. Teigiamą rezus faktorių (Rh+) turi dauguma Žemės gyventojų. Tačiau yra 15 proc. žmonių, kurių eritrocitai neturi šio baltymo. Tie žmonės, kurių kraujyje yra Rh faktorius, turint omenyje kraujo savybes, vadinami rezus teigiamais (Rh+), o tie, kurie jo neturi – rezus neigiamais (Rh-).

 

Kraujo konfliktas

Kai poros rezus faktoriai sutampa, nerimauti dėl vaisiaus nereikia. Štai esant skirtingiems rezus faktoriams, reikėtų žinoti keletą svarbių detalių, o ypač tai, kad ne visais atvejais skirtingi tėvų rezus faktoriai reiškia pavojų.

Jeigu mama turi Rh (+), vadinasi jos kraujyje yra tam tikras baltymas, o jei tėčio Rh (-), jo kraujyje baltymo nėra. Šiuo atveju kraujo konfliktas nekyla, nes tėtis neturėdamas tos rūšies baltymo, kurį turi mama, negali jo perduoti ir vaisiui.

Jeigu yra priešinga situacija, kai mamos Rh (-), o tėčio Rh (+), čia jau gali kilti problemų. Statistikos duomenimis yra apie 11 proc. santuokų, kai vyro kraujas turi teigiamą rezus faktorių, o moters - neigiamą. Tačiau kraujo konfliktas ir nėštumo komplikacijos konstatuojamos tik 0,7 proc. šių šeimų. Kadangi vaisius vystydamasis kai ką pasiima iš tėčio, kai ką iš mamos genų, yra tikimybė, kad jis iš tėvelio pasiims ir teigiamą rezus faktorių.

Tada dalis vaisiaus kraujo su teigiamu rezus faktoriumi gali  susimaišyti su mamos krauju, t.y., Rh (-). Tai vadinama Rh izoimunizacija. Tokiu atveju organizmas tampa jautrus šiam rezus faktoriui ir jį reaguoja kaip į svetimkūnį, jis pradeda gaminti antikūnus, kurie, perėję per placentą į vaisiaus kraują, suardys vaisiaus eritrocitus. Dėl to vaisiui vystysis hemolizinė liga. Kraujo konfliktui reikia labai nedaug vaisiaus eritrocitų, kurie gali patekti ir pro nepažeistą placentą į moters organizmą. Todėl imunizacija gali prasidėti nėštumo pradžioje, mat rezus faktorius diferencijuojasi vaisiaus eritrocituose jau antrą nėštumo mėnesį. Paprastai pirmo nėštumo metu antikūnai tik pradeda gamintis, todėl pirmam naujagimiui pavojus minimalus. O kaip su antruoju, trečiuoju vaikeliu?

Kai moteris pastoja antrą kartą, jos organizmas jau labai greitai atpažįsta svetimą baltymą, antikūnai pradeda sparčiai gamintis ir stipriai kenkia vaisiui. Tada pradeda storėti placenta, gamintis daug vaisiaus vandenų, nuodijamos jo kepenys, progresuoja vaisiaus mažakraujystė ir gyvybė gali nutrūkti. Mat į vaikelio kraują patenka daug mamos antikūnų, kurie ardo jo kraujo kūnelius. Kai vaikelio organizmas stipriai apnuodytas, vaisiui gali prireikti kraujo perpylimo.  Žinoma, tokie atvejai reti, tačiau kūdikio gyvybei pavojus didelis. Trečią vaikelį būtų planuoti dar pavojingiau, nes jis gali turėti labai didelių sveikatos sutrikimų.

Tačiau nereikia skubėti nerimauti, jeigu jūsų atvejis kaip tik toks. Kraujo konfliktas gali ir neįvykti. Kokiais gi atvejais? Vienas iš atvejų, kai vaikelis neperima tėčio teigiamo rezus faktoriaus. Taip pat, kai perimtas teigiamas kūdikio Rh nepateko į motinos kraują ir neimunizavo jos organizmo. Ir tuo atveju, kai motinos organizmas geba toleruoti svetimą baltymą.

Be viso to šiuolaikinė medicina gali padėti išsaugoti užsimezgusio vaikelio gyvybę ar net su mylimu vyru susilaukti daugiau negu vienos atžalos.

 

Šiuolaikinės medicinos galimybės

Pažengusi į priekį medicina įveikė dar visai neseniai grėsmingus komplikuotų nėštumų apribojimus. Daugiau nei prieš du dešimtmečius buvo išrastas vaistas, vadinamas anti-RH(D) imunoglobulinu. Taikant imunoprofilaktiką, nėščiųjų imunizacijos rizika sumažėja iki 0,2 proc.  Per pirmą apsilankymą pas ginekologą nėščiajai nustatoma kraujo grupė ir Rh faktorius. Jei moters Rh yra neigiamas, tiriami antikūnai, o tyrimas kartojamas 20 ir 27 nėštumo savaitėmis. Jei antikūnų nerandama, 28 - 32 nėštumo savaitę suleidžiama 300 mg. anti- D imunoglobulino. Po gimdymo naujagimiui nustatoma kraujo grupė ir Rh faktorius. Jeigu naujagimio Rh(+), per 24-72 valandas imuprofilaktika pakartojama.

Esant šiems vaistams, šeima, susidūrusi su skirtingų rezus faktorių problema, gali drąsiai planuoti pagedaujamą nėštumų kiekį.

 

Komplikuoto nėštumo pasekmės

Nėščiosioms, kurios susidūrė su kraujo konflikto problema, svarbu stebėti save, daugiau ilsėtis. Specifinių simptomų nebūna, tačiau gali dažniau jausti silpnumą nei kitos besilaukiančios, taip pat gali kamuoti mieguistumas, oro trūkumas. Trečdalis tokių moterų serga mažakraujyste. Besilaukiančiųjų, kurių vaisius labiau pažeistas, nėštumą gali komplikuoti hipertenzija, kurios metu pakyla kraujo spaudimas, gali paskatinti priešlaikinį gimdymą, persileidimą.

Gimdydamos tokios moterys dažnai gausiau kraujuoja. Nepaisant to, kad gyvename civilizuotame pasaulyje, vis dar pasitaiko atvejų, kai pastojusios moterys laiku nesikreipia į medikus ir dėl nežinomų priežasčių nėštumą nuslepia. Esant kraujo konflikto atvejams, kaip jau minėta, būtina besilaukiančiajai suleisti anti- Rh(D) imunoglobulino, kuris naikina antikūnus. Nesuleidus reikiamų vaistų nuo kraujo konflikto labiau nukenčia vaisius negu motina. Jis gali gimti negyvas. Išgyvenus kūdikiui, jam gali vystytis sunkaus laipsnio mažakraujystė ir bendroji vaisiaus vandenė. Be to stipriai pažeidžiamos vaiko smegenys, dėl to jam atsiranda branduolinė gelta. Tokie naujagimiai turi neurologinių problemų, atsilieka jų psichomotorinė raida, pasireiškia cerebralinis paralyžius, kurtumas. Naujagimis būna vangus, nustoja čiulpti, gali pasireikšti periodiškai pasikartojantis vaisiaus deguonies trūkumas.

 

Atvejai, kai nerekomenduojama pastoti

 Atvejų, kai nerekomenduojama pastoti pasitaiko itin retai. Jeigu moteris, kurios Rh (-), jau pagimdė du vaikus, kurių Rh (+), ji laiku nesikreipė į gydytojus ir gimdė namuose, žinoma, kad jai nebuvo suleisti vaistai, tuomet jai pastoti negalima. Priešingu atveju iškyla didelė rizika vaisiui. Tuomet nuo pat nėštumo pradžios reikėtų tirti Rh antikūnus, ir jei antikūnų nerandama, imunoprofilaktika vykdoma įprastiniu režimu. Jei antikūnų randama, pacientė nedelsiant nukreipiama į stacionarą tolesniam tyrimui ir gydymui (vaisiaus kraujo perpylimas, vaisiaus plaučių brandinimas, gimdymo sužadinimas).

Imunoprofilaktika taip pat atliekama po: nėštumo nutrūkimo (savaiminio ar dirbtinio), negimdinio nėštumo, pūslinės išvisos, invazinių diagnostinių vaisiaus tyrimų (choriono gaurelių biopsijos, konsultuojantis dėl genetinės patologijos). Tačiau, kaip teigia VŠĮ „Centro poliklinika“ gydytoja akušerė ginekologė Rima Sapon, skirtingos tėvelių kraujo grupės negali sutrikdyti gimti sveikiems ir gražiems vaikučiams.

Yra žmonių, manančių, kad jeigu pats nėščiosios organizmas atmetinėja vaisių, vadinasi kūdikiui gimti nelemta ir nereikia gydytojų įsikišimo į tokią kūno reakciją. Iš tikrųjų, šiandien žmogaus galimybės beribės, įveikiančios gamtos jėgas, pasipriešinančios natūraliems jos dėsniams, tad galime apsaugoti ir savo mažuosius.

 

Konsultavo VŠĮ „Centro poliklinika“ gydytoja akušerė ginekologė Rima Sapon

Parengė Laura Valeikaitė

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.