Smaller Default Larger

„Pagaukime“ ligą pradžioje

Šlapimo nelaikymu skundžiasi įvairaus amžiaus vyrai ir moterys. Ši problema yra ir asmeninė, ir socialinė. Nuo to kenčia ir patys ligoniai, ir aplink esantys asmenys. Ilgametę urologo patirtį turintis mokslų daktaras Vytautas Kamarauskas nuoširdžiai pataria kreiptis gydytojų pagalbos vos tik pajutote pirmuosius ligos požymius. Pradėta gydyti kaip įmanoma anksčiau, liga gali būti sustabdyta, išvengta jos komplikacijų. Reikia žinoti, kad ir nebūdamas pavojingas gyvybei, šis susirgimas labai stipriai apsunkina gyvenimo kokybę.

Šlapimo nelaikymas atsiranda sutrikus šlapimo pūslės kaklelio rauko darbui. Tai reiškia, kad raumuo, kuris turėtų sulaikyti šlapimą, neatlieka savo funkcijos, nesusitraukia tiek, kad galėtų sulaikyti šlapimą. Šlapimo pūslės kaklelio rauko funkcija gali sutrikti ir ūmiai, ir vystytis palaipsniui. Staigus sutrikimas diagnozuojamas esant paralyžiui, patyrus stuburo traumą. Taip pat šlapimo nelaikymas ištinka ir susirgus stuburo smegenų liga.

 

Serga ir moterys, ir vyrai

„Tačiau bene dažniausiai šlapimo pūslės darbas sutrinka po besikartojančių uždegimų. Nuolatiniai uždegimai tiesiog priverčia šlapimo pūslę ištisai spazmuoti, ji išvargsta, raumuo nusilpsta, atsipalaiduoja“, patirtimi dalijosi urologas.

Šia, diskomfortą sukeliančia liga, serga ir jaunos, ir senos. Statistika teigia, kad šlapimo nelaikymas vargina kas penktą šeštą 30-metę, kas antrą 50-metę, apie 80 proc. 80-mečių. Tačiau šia problema skundžiasi ir vyrai.

Moterys šlapimo nelaikymu dažniau skundžiasi po nėštumų ar gimdymų. Taip pat fiziologiniai šlapimo pūslės kaklelio rauko pokyčiai galimi ir po sunkaus fizinio krūvio. Nusmukus gimdai, kitiems ginekologiniams organams, nusileidus visam dubens dugnui, šlapimo pūslė negali normaliai funkcionuoti.

„Vyrai šlapimo nelaikymu skundžiasi po priešinės liaukos prostatos operacijų. Pažeistas raumuo visuomet dirbs prasčiau, to beveik neįmanoma išvengti“, sako mokslų daktaras V. Kamarauskas.

Dar viena dalis pacientų šlapimo nelaikymu skundžiasi dėl neurologinių susirgimų. Tai yra sergantys išsėtine skleroze, ilgą laiką turėję nervų uždegimus: nervų šaknelių (paprastai vadinamus radikulitais), lumbalgijas. Sutrikus inervacijai, sutrikdomas ir šlapimo pūslės darbas. Šlapimo nelaikymu gali skųstis ir tie, kurie sirgo galvos smegenų uždegimu, encefalitu.

 

Svarbu gydyti ligos priežastį

„Šlapimo nelaikymo priežasčių yra gausybė, tačiau gydymo principas yra vienas būtina rasti sutrikimo priežastį ir pirmiausia gydyti ją“, įsitikinęs urologas. „Tačiau ir šito nepakanka. Gydant pagrindinę ligos priežastį, reikia stiprinti ir šlapimo pūslės raumenį“.

Yra keletas šlapimo pūslės raumens rauko gydymo būdų. Tai medikamentai, fizioterapija, magneto terapija, kintamosios srovės, TENS metodas, chirurgija.

Skiriamos trys pagrindinės šlapimo nelaikymo formos: šlapimo nelaikymas, šlapimo nenulaikymas ir ūmus noras šlapintis. Šlapimo nelaikymu dažniausiai skundžiasi neurologinėmis ligomis sergantys pacientai. Šlapimo nenulaikymas būdingas po sunkesnių raumenų pakenkimų, po chirurginių operacijų. Šlapimo nenulaikymas arba nuolatinis šlapimo lašų lašėjimas vargina esant užsitęsusiam priešinės liaukos išvešėjimui, persitempus šlapimo pūslės raumenims.

Bene šeštadaliui menopauzės sulaukusių moterų taip pat sutrinka šlapimo pūslės raumens rauko darbas. Taip yra todėl, kad dėl fiziologinių hormonų pokyčių kinta ir gleivinių struktūra, jos plonėja, tampa jautresnės, labiau pažeidžiamos. „Kalbant medicinos terminais, susilpnėja detruzoriaus funkcija, vystosi uždegimai, kurie gali dažnai kartotis, tapti lėtiniais“, pasakoja mokslų daktaras V. Kamarauskas.

 

Diskomfortas dėl nemalonaus kvapo nėra pati didžiausia problema

Labiausiai ligonius vargina nemalonus šlapimo kvapas. Kaip sako urologas, net ir tinkamai save prižiūrintys jo pacientai labiausiai kenčia dėl nuolat tvyrančio nemalonaus kvapo. Kartais jie taip jaučiasi be pagrindo, tačiau vien mintis, kad ir kiti gali tą kvapą užuosti, varo juos į neviltį.

„Tačiau vien blogas kvapas nėra pati didžiausia bėda. Daug didesnė problema yra nuolat pratekantis šlapimas, kuris yra tiesioginis kelias infekcijai“, sako gydytojas. „Vyrų šlapimo pūslės kanalas yra ilgesnis, todėl jiems pavojus yra mažesnis, tačiau moterims dėl jų fiziologijos ypatumų „pasigauti“ infekciją labai paprasta“.

Ligoniai pakliūna tarsi į uždarą ratą: uždegimas pakenkia šlapimo pūslės kaklelio gleivinę, iš čia infekcija vėl grįžta į šlapimo pūslę.

„Tai labai didelė problema, tačiau mūsų pacientai vis dar vengia pripažinti šią ligą, uždelsia nesigydydami, ateina vėlai, kai padėti yra labai sunku“, apie lietuvišką mentalitetą pasakoja urologas. „Ne vieną kartą dėl inkstų akmenligės mano pagalbos kreipėsi ligoniai, kurie daugelį metų skundėsi šlapimo nelaikymu, tačiau apie tai nedrįso pasakyti savo šeimos gydytojui“.

Negydoma šlapimo pūslės infekcija gali pakilti į aukštesnius šlapimo takus, pasiekti inkstų geldeles, sukelti inkstų uždegimus, suformuoti juose akmenis.

„Nuolat varvantis šlapimas sukelia lytinių organų maceraciją iššutimą, opas. Šlapimas yra toksinių medžiagų išskyros iš organizmo. Tai yra nuodai, kurie nuolatos erzindami gleivinę sukelia didelį diskomfortą, skausmą, perštėjimą, deginimą. O tai veikia kiekvieno žmogaus psichiką, jie tampa nervingi, juos vargina baimė, nerimas, depresija“, sako mokslų daktaras V. Kamarauskas.

Pastoviai lašantis šlapimas sukelia maudimą pilvo apačioje. Toks jausmas provokuoja neurozes, žmogus tampa dirglus, jautrus, jaučiasi beviltiškai.

 

Vaistai, fizioterapija, operacijos

Ilgai negydant, atstatyti šlapimo pūslės raumens funkciją ir inervaciją nėra lengva. Pirma, pradėjus vartoti vaistus, tenka juos gerti visą laiką. „Tačiau tai nėra pati geriausia išeitis. Juk cheminiai vaistai turi ir šalutinį poveikį. Pacientai skundžiasi burnos bei akių gleivinės džiūvimu, mirguliavimu akyse“, perspėja V. Kamarauskas. „Laimė, atsiranda saugesnių, efektyvesnių, vis mažiau šalutinių poveikių sukeliančių vaistų“.

Antra, ligai įsisenėjus, daug sudėtingiau rasti jos priežastį. Tai, anot urologo, it grandininė reakcija: infekcija persimeta iš vieno organo į kitą, sutrikdo jų funkcijas, neigiamai veikia visas organizmo funkcijas, sukelia neurozes, pažeidžia psichiką. Padėti gali fizioterapija, Kegelio pratimų kompleksas. Tačiau pastaruoju atveju pacientai turi būti labai sąmoningi ir mankštintis kiekvieną dieną. Šie pratimai padeda sustiprinti mažojo dubens raumenis. Moterims skiriami įvairūs fizioterapiniai aparačiukai, kurie įvedami tiesiogiai į makštį. Masažuodami jie stiprina vidaus raumenis. Dar viena fizioterapijos priemonė pilvo apačioje tvirtinami elektrodai. Efektyvus tačiau ne visiems priimtinas būdas chirurginė operacija, kurios metu pakeliamas šlapimo pūslės kaklelis, implantuojamas specialus šlapimo pūslę pakeliantis raištis. Dažnai šios operacijos nerekomenduojamos dėl gretutinių ligų. Taip pat po tokių operacijų pacientai perspėjami vengti sunkių fizinių darbų, sunkių svorių kilnojimo. Šie pacientai yra nuolat prižiūrimi gydytojų, tačiau jie privalo laikytis visų medikų nurodymų.

Mokslų daktaras V. Kamarauskas pirmiausia pataria išsiaiškinti ligos priežastį. Jeigu įmanoma, pasistengti ją šalinti, vėliau gydyti konservatyviai vaistais. Kompleksinis gydymas visuomet duoda geresnių rezultatų, tad gydant ir fizioterapijos metodais galima pasiekti teigiamų rezultatų.

 

 Parengė Aušrinė Baronaitė

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.