Smaller Default Larger

Klastingas, tačiau sutramdomas: atopinis dermatitas

Remdamasi daugiamete savo patirtimi, profesorė gydytoja dermatovenerologė Gerimanta Balevičienė sako, kad anksčiau jos pagalbos kreipęsi pacientai, ateidavo kamuojami daug sunkesnių atopinio dermatito simptomų. Laimė, ilgainiui atsirado daug naujų gydymo galimybių, o ir ligoniai dabar pagalbos kreipiasi neužleidę ligos. Ši liga nesirenka nei odos spalvos, nei lyties, nei amžiaus. Atopiniu dermatitu serga 15-20 proc. vaikų. Didžioji dauguma ligą išauga maždaug iki dvidešimties metų, tačiau kitus šis susirgimas lydi visą gyvenimą: kartais kone „užmigdamas“, tačiau susiklosčius netikėtoms aplinkybėms „smogiantis“ visu savo stiprumu.

 

Atopinis dermatitas tai paveldimas, lėtinis, recidyvuojantis, labai niežtintis, nuolat kintantis ir keičiantis vietą (todėl atopinis) odos uždegimas, susijęs su asmeniniu ir šeiminiu polinkiu sirgti ne tik dermatitu, bet ir astma bei alerginiu rinitu.

Ligos paplitimas. Serga vyrai ir moterys, dažniausiai vaikai nuo 1-2 mėn. amžiaus ir jauni žmonės iki 21-25 m., rečiau vyresni. Apie 75 proc. ligonių patys ar jų šeimos nariai serga alerginiu rinitu, šienlige ar astma.

Polinkis į įvairias atopines ligas gali pasireikšti veikiant įvairiems alergenams: žiedadulkėms, namų dulkėms, patalų erkėms, gyvūnų plaukams ar pleiskanoms, kai kuriems maisto produktams (pienui, žuviai, kiaušiniams, riešutams, pomidorams, neprinokusiems vaisiams, citrusams, konservavimo medžiagoms), vaistams ir jų sudedamosioms dalims (pvz.: antibiotikų tepalams, briliantinei žalumai), vilnai, akrilanui, virusams, bakterijoms, pelėsiams, balkšvagrybiams.

 

Ligą parodo stigmos

Pasak dermatovenerologės, jau vaikystėje galima įžiūrėti atopiniam dermatitui būdingus požymius, taip vadinamąsias stigmas. Tai baltasis dermografizmas, kuomet fiziškai perbraukus per odą, ji pabąla. Taip pat sausas lūpų pleiskanojimas, Dennie-Morgano raukšlė periorbitinė edema ir raukšlė po apatiniu voku, padidintas delnų raukšlėtumas, skurdūs lateraliniai antakių kraštai, gražios, ilgos užsirietusios blakstienos. Daugiau nei pusei pacientų stebimas viso kūno odos sausumas. Oda yra plona, šiurkšti, pleiskanoja.

„Man užtenka pamatyti šiuos požymius ir iškart galiu spręsti, kad atėjo „atopikas“. Nors toks pacientas dar gali ir nesirgti dermatitu, neturėti egzemos. Tiesiog tai reiškia, kad jis yra linkęs sirgti atopinėmis ligomis. Ligos tikimybę išduoda stigmos“, sako prof. G. Balevičienė. „Kita vertus, liga gali nebūti įkyri vaikystėje, tačiau sulaukus brandos, veikiant įvairiems išorės veiksniams, emocijoms gali išlįsti kaip yla iš maišo“.

Ar atopiniu dermatitu galima susirgti sulaukus vyresnio amžiaus? „Mano patirtis rodo, kad vaikystėje ligos būta lengvos formos, pavyzdžiui, vaikas turėjo raudonus skruostukus. Niekas į tai nekreipė dėmesio, tačiau tai ir buvo ligos simptomas. Jeigu toks vaikas ateina mano konsultacijos, vos perbraukusi pirštais odą, pajuntu jos šiurkštumą ir galiu spręsti apie diagnozę“, teigia gydytoja.

 

Odos ligas lydi alerginiai susirgimai

Kaip sako patyrusi specialistė, labai dažnai, bene pusė vaikų, kuriems diagnozuojamas atopinis dermatitas, suserga ir alerginiu rinitu alergine sloga, alergine bronchų astma. Visos šios ligos vadinamos atopinėmis. Jeigu išvardytomis ligomis serga ne pats pacientas, šeimoje būtinai kas nors sirgs viena iš jų.

Anot dermatovenerologės, vaikas auga ir oda auga. Oda vystosi ir susiformuoja maždaug iki septynerių metų. Kartais liga paūmėja brendimo laikotarpiu, kartais nėštumo metu, atsidūrus netikėtose stresinėse situacijose (pvz.: netekus darbo, praradus artimuosius). Šiai ligai paūmėti įtakos turi ir odos ypatybės, virškinamojo trakto būklė, temperatūros svyravimai, klimatas, humoralinio ir ląstelinio imuniteto būklė, hormonų pusiausvyros pokyčiai, centrinė bei vegetacinė nervų sistema.

„Kartais užtenka vaikui daugiau paverkti, ir oda parausta, ima ją niežėti, savo patirtimi dalijasi prof. G. Balevičienė. „Nemažai daliai pacientų ligos simptomai ima ryškėti pavasario pradžioje, kitiems rudeniop“. Kartu neretai paūmėja odos uždegimas. Vasarą, saulėtu metu, oda atsigauna, tampa lygesnė, švelnesnė. Artėjant žiemai, odos būklė vėl ima kisti. Atopiniam dermatitui, kaip ir kitoms atopinėms alerginėms ligoms, būdingas sezoniškumas. Alerginis rinitas, konjunktyvitas, faringitas dažnai esti susiję su žiedadulkių poveikiu. Atopinis dermatitas nėra alerginė liga, tačiau, jai esant, greičiau susergama alergijomis. Būtent pastarosios komplikuoja ir aktyvuoja atominio dermatito eigą“.

Kalbant apie maisto produktus, nėra išaiškinta, kad maistas gali turėti įtakos atopinio dermatitui atsiradimui. „Dietomis ši liga negydoma“, tvirtina dermatovenerologė. „Tačiau jeigu mama stebi, kad kai kurie produktai turi įtakos jos vaiko odos pokyčiams, patariu tų produktų daugiau nebeduoti“.

Atopiniu dermatitu susergama tada, kai veikia grandinė tarpusavyje susijusių vidinių ir išorinių veiksnių.

 

Labiausiai vargina niežulys

Atopiniai dermatitai yra kelių formų: lengvos, vidutinės ir sunkios. Kuo sunkesnė forma, tuo stipresnė jos išraiška. Tačiau labiausiai varginantis simptomas niežulys. Kasymasis yra labai pavojingas, nes sunkiais atvejais odos struktūra suardoma nepataisomai.

„Kol liga nepažengusi, oda esti paraudusi, gali padėti specialūs tepaliukai. Tačiau jeigu niežti vis labiau ir labiau, vaikas kasosi net miegodamas, liga išplinta po visą kūną. Todėl, ją gydant, pirmiausia reikia stabdyti niežėjimą“, perspėja prof. G. Balevičienė. „Kuo anksčiau pradedu gydyti, kuo anksčiau susitariu su tėvais, tuo greičiau gaunu teigiamus gydymo rezultatus“.

Kūdikių atopinis dermatitas prasideda esant 1-2 mėn. amžiaus, kartais vėliau.Pažeidžiamas veidas, skalpas, kaklas, krūtinė ir tiesiamieji galūnių paviršiai. Niežėjimas nestiprus arba jo visai nėra. Tuo procesas gali ir baigtis. Tačiau daugeliui vaikų uždegimas vis labiau stiprėja, išplinta, niežti, pradeda šlapiuoti. Ilgainiui tokiems pacientams prisideda stafilokokinė infekcija, atsiranda labai stiprus niežėjimas, pūlinėlių, pūlingai serozinių, pūlingai kraujingų šašų. Kai prisideda virusinė paprastosios pūslelinės infekcija, uždegimas dar labiau sustiprėja, atsiranda išsausėjusių ir susitelkusių grupelėmis pūlinėlių, šašelių su įdubimu centre. Vaikui augant, vyresniems negu 2 metų, oda sustorėja, sukietėja, jos piešinys išryškėja, tampa melsvai raudonas, pleiskanoja. Tai lėtinio odos pažeidimo išraiška lichenifikacija, paūmėjus šlapiuoja.

Prisidėjusi stafilokokinė infekcija yra išplitusio ar universalaus uždegimo priežastis. Tada padidėja limfmazgiai, vaikas karščiuoja, yra irzlus, liguistas, ypač stipriai niežti.

Esant vaikų (4-10 metų) atopiniam dermatitui, pažeidžiamas kaklas, lenkiamieji galūnių paviršiai: alkūnių, riešų linkiai, pakinkliai, stebima periorbitalinė eritema. Vyrauja simetrinės eriteminės sausos papulės, nukasymai, odos kerpėjimas.

Suaugusiems atopinis dermatitas plinta ant lenkiamųjų galūnių paviršių, veido, akių vokų, kaklo, plaštakų. Vargina sausoji egzema: vyrauja odos kerpėjimas, pleiskanojimas. Dažnai stebimas mono pažeidimas: rankos, speneliai, akių vokai, ausų kaušeliai, lūpos.

 

Padėti ir atjausti

Galite įsivaizduoti, kaip jaučiasi vaikas, kuriam nuolat ant kūnelio atsiveria žaizdos? Jis yra neramus, nervingas, irzlus, blogos nuotaikos, dirglus, negatyvus. Sakoma: kaip serga oda, taip serga ir nervų sistema. Vargsta ne tik vaikas, morališkai kankinasi ir tėvai.

Pakinta net sergančių vaikų elgesys. Net ir žinodami, kad elgiasi blogai, jie nesikeičia, tarsi provokuoja aplinkinius. Tokie vaikai linkę nepaklusti, konfliktuoti.

„Ne kartą kreipiausi į mokytojus, kad jie nutylėtų, nematytų, atlaidžiau žiūrėtų į sergančiųjų atopiniu dermatitu elgesį“, sako prof. G. Balevičienė. „Mes jų nepakeisime. Jie augs, išaugs ir taps protingesni. O jeigu tokius vaikus ūdysime, pasiduosime jų provokacijoms, galime įstumti juos į neviltį, išbalansuosime jų nervų sistemą“.

 

Diagnostika ir gydymas

Prof. G. Balevičienės žodžiais tariant, sunkių atopinio dermatito formų pasitaiko vis rečiau. Tačiau jos patarimu, kilus net ir menkiausiam įtarimui, reikia kuo skubiau kreiptis specialistų pagalbos. Tik nuodugniai ištyrus, galima nustatyti, kokia yra liga ir kaip ją efektyviausiai gydyti.

„Kai kurie pacientai yra įsitikinę, kad vaistai yra visagaliai, jie tiesiog privalo padėti. Deja, taip nėra. Visi pacientai skirtingi, kiekvienas ligos atvejis unikalus. Džiaugiuosi, kad didžioji mano pacientų dauguma ne tik išgirsta, ką jiems patariu, tačiau taip ir elgiasi. Jeigu reikia, aiškinti galiu valandą ir daugiau. Man svarbiausia, kad jie patikėtų ir nepatingėtų skirti sau ir savo vaikams rūpesčio ir dėmesio“, sako dermatovenerologė. „Kartais pakanka labai paprastų priemonių, ir liga ima trauktis“.

 

Jei sausa oda, svarbu žinoti

Pagelbėti esant sausai odai geriausiai tiks specialūs aliejai ir riebalai. Odą minkštinančių priemonių poveikis trunka 3-4 valandas, todėl tepti patariama mažiausiai 2-3 kartus per dieną. Karštą vonią pakeiskite šilta, tačiau vandens procedūromis nepiktnaudžiaukite. Pasirinkite specialias prausimosi priemones. Nederėtų stipriai odos trinti prausiantis ir šluostantis.

Tuoj pat po vandens procedūrų ištepkite odą minkštinamuoju kremu ar tepalu. Geriausia dėvėti medvilninius drabužius. Dirgliai, sausai odai labai palankus šiltas ir drėgnas klimatas.

 

Parengė Aušrinė Baronaitė

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.