Smaller Default Larger

Kamuoja stresas? Įveikime!

Nuolat skubančios visuomenės dažnu palydovu tampa stresas. Tai fizinė ir psichologinė organizmo  įtampa, sukelta slegiančių aplinkos veiksnių - stresorių. Stresą sukelia ne tik neigiami potyriai, tokie kaip  sunkumai darbe, konfliktai šeimoje, skyrybos, trauma ar netektis, bet ir teigiami, pavyzdžiui, persikraustymas, vestuvės, kelionė. Susikaupusi įtampa pasireiškia susierzinimu, pykčiu, nerimu, baime ar panika bei liūdesiu, neveiklumu ir apatija. Deja, streso išvengti neįmanoma, tačiau su juo reikia kovoti vos jam prasidėjus, nes stiprus pasikartojantis ir užsitęsęs stresas kaupiasi ir gali sukelti ne tik fizinius bei psichologinius sunkumus, bet ir ilgalaikes pasekmes - perteklinį stresą, kuris gali būti skrandžio, širdies ar kraujagyslių pažeidimų bei susilpnėjusio imuniteto priežastimi.

 

Patirkite mažiau streso

Manoma, jog streso intensyvumas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų požiūrio į situaciją. Taigi specialistai pataria išmokti valdyti stresą: venkite nebūtino streso, stenkitės mažiau bendrauti su jus erzinančiais žmonėmis ir nesileiskite į diskusijas jums nemaloniomis temomis. Neprisiimkite per daug atsakomybės, nepresidirbkite ir neverskite vaikų persimokyti. Labai svarbu gerai išsimiegoti ir susikurti dienos rėžimą. Raskite laiko poilsiui, pokalbiui su draugu, pasivaikščiojimui parke, maudynėms karštoje vonioje, skaitykite mėgstamas knygas, pažaiskite su savo augintiniu. Maži gyvenimo malonumai puikiai sumažina streso poveikį ir nuima įtampą.

 

Meditacija ir kvėpavimas

Uždekite aromatines žvakes, įsijunkite atpalaiduojančią muziką ir pamedituokite: atsisėskiti arba atsigulkite ir, giliai kvėpuojant, įsiklausykite į kokius nors monotoniškus garsus, pvz., laikrožio tiksėjimą ar savo širdies plakimą. Atpalaiduojantis kvėpavimas yra viena iš streso valdymo technikų, padedančių nukreipti dėmesį  į vidinius pojūčius ir pailsėti. Pilnavertis kvėpavimas – ritmiškas ir tolygus. Gilus kvėpavimas tonizuoja, o iki galo iškvėpiamas oras ramina. Atliekant kvėpavimo pratimus, prieš įkvepiant ir iškvepiant būtina daryti kelių sekundžių pauzes, sulaikyti kvėpavimą, kad neprasidėtų galvos svaigimas ir spengimas ausyse. Tuomet galima įsivaizduoti miško ar jūros peizažus (žalia ir mėlyna labai ramina) bei sutelkti dėmesį į savo kūną: galvokite apie kojų pirštus, vėliau blauzdas ir taip iki skruostų. Įtempkite ir atpalaiduokite raumenis. Po to tiesiog nusiraminkite ir pasėdėkite.

 

Sportas

Reguliarus sportas - puikus metodas kovoje su stresu, ypač tiems, kurie dirba protinį darbą. Užsiiminėkite aerobika, tenisu, važinėkitės dviračiu, veiksmingi ir bent pusvalandžio trukmės pasivaikščiojimai gamtoje. Vienas efektyviausių metodų kovoje su stresu - joga. Tai kelių stresą mažinančių technikų (mankštos, kvėpavimo pratimų ir meditacijų, vaizduotės lavinimo) derinimas. Joga lavina ir kūną, ir mintis, taigi ne tik padeda susidoroti su stresu, bet ir lavina gebėjimą paprasčiau reguoti į stresines situacijas. Panašiai kaip joga veikia ir thai chi - lėta raminanti mankšta, kurios metu reikia susitelkti ir į kvėpavimą, ir į atliekamą judesį. Thai chi pagrindinis  tikslas atpalaiduoti mintis ir sumažinti fizinę bei emocinę įtampą.

 

Puodelis arbatos šildo ir ramina

Neskubėkite į vaistinę, verčiau išsivirkite arbatos. Britų tyrėjai nustatė, jog reguliarus paprastos juodosios arbatos vartojimas padeda sumažinti streso hormono kortizolio lygį, todėl rebilitacijos laikotarpis po patirto streso sutrumpėja. Puikiai atpalaiduoja  ir melisų, pipirmėtės, jonažolės, vaistinių ramunėlių ar raudonėlio arbatos. Mokslininkų duomenimis puodelis arbatos bent 4% sumažina susierzinimą, o surengus arbatos gėrimo ceremoniją streso lygis sumažėja net 25%.

 

Mityba streso metu

Tinkama mityba taip pat gali padėti nugalėti stresą. Valgykite ledus, jų sudėtyje esantis pienas ar grietinėlė turi natūralaus trankvilianto - tripofino, raminančio nervų sistemą, gerinančio nuotaiką ir kovojančio su nemiga. Šokolado sudėtyje taip pat atrasta medžiaga, didinanti arterinį kraujospūdį bei greitinantį pulsą, tai padeda prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir įveikti stresą. Įsigykite bananų,  kuriuose yra laimės hormonu vadinamo seratonino ir vitamino B. Valgykite daugiau produktų, kurie skatina gerųjų bakterijų atsiradimą - cikorijų, česnakų, salierų, svogūnų.  Šparaguose gausu folio rūgšties, kuri stabilizuoja nuotaiką. Venkite kopūstų, brokolių, per didelio kiekio saldumynų, cukraus, alkoholio ir gyvulinių taukų bei margarino pertekliaus.

 

Kamuoliukai

Stresą galima tramdyti pasitelkus guminius, viduje užpildytus minkštu kaučiuku ir turinčius savybę atgauti pradinę formą žaisliukus. Dažniausiai tai antistresiniai kamuolikai, neretai dekoruoti linksmu piešinuku ir net skambantys, tačiau galima atrasti ir kitokių formų spalvingų žaisliukų. Visaip minkant juos galima sumažinti susikaupusią įtampą.  Šis būdas gali būti veiksmingas ir įdomus ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams.

 

Stresas ir vaikai

Nors atrodo, jog vaikystė yra laimingiausias periodas žmogaus gyvenime, tačiau vaikai taip pat patiria įtampą. Šios priežastimi neretai tampa santykiai su bendraamžiais, situacija šeimoje ir netikėti įvykiai. Kaip suaugusiems, taip ir vaikams, net ir džiugūs gyvenimo potyriai gali tapti įtampos priežastimi. Sekite vaiko elgesį (irzlumą, nemigą, mitybos pasikeitimus) ir padėkite jam, jūsų palaikymas itin reikalingas. Labai svarbu, jog vaikas kiek galima daugiau žinotų apie viską, kas vyksta jo aplinkoje. Neretai vaikai save kaltina dėl situacijų, kurių negali valdyti ar pakeisti,  tad jūsų užduotis įtikinti vaiką, jog jis nekaltas dėl to, kas vyksta. Pagirtinas tėvų noras auginti veiklius ir išsilavinusius vaikus, tačiau vaikams sunku iš mokyklos skubėti į būrelius ar į korepetitorių pamokas, tai gali labai išvarginti, todėl įsitikinkite, jog vaikas turi pakankamai laiko pailsėti ir atsipalaiduoti. Vaikai turėtų sportuoti ar bent palakstyti gryname ore. Nupirkite antistresinių žaisliukų ar įdėkite porą kaštonų į kišenę, kad turėtų kaip išlieti įtampą.

Neleiskite, kad susikaupusi įtampa gadintų nuotaiką, trukdytų darbingumui ir santykiams su aplinkiniais, pasitelkite parasčiausias namuose randamas priemones, judėkite, tinkamai maitinkitės ir raskite laiko poilsiui, kad susikaupusi įtampa netaptų rimtesnių sveikatos sutrikimų priežastimi.

 

Parengė Eimantė Juršėnaitė

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.