Smaller Default Larger

Šaltis kanda į nosytę

Mūsų lietuviškoji žiema retai tikraisiais žiemiškais malonumais palepina. Juk kaip maži vaikai laukiam kada žemė pabals nuo sniego, ledas taps tinkamas „pravėdint“ pačiūžas, o milžiniškos pusnys viliote vilios į jas „niurktelti“. Dažniausiai tenkinamės žvarbiais vėjais, batus permerkiančia pliurzyne, bet ne tikruoju žiemišku speigu. Tačiau sušalti galima net ir tuomet, kai lauke pučia vėjai ir drėgna. Suprantama, kad šalta tada, kai esame netinkamai apsirengę, tačiau šaltis, anot medikų, dažniau skverbiasi prie tų, kurie alkani, nusilpę, pavargę. O tuomet ir susergame dažniau ne virusų prigriebti, o paprasto šaltuko. Dažniausiai nušąla atviros kūno vietos: veidas, rankos, ausys.

Suprantama, kad šalta tada, kai esame netinkamai apsirengę, tačiau šaltis, anot medikų, dažniau skverbiasi prie tų, kurie alkani, nusilpę, pavargę. O tuomet ir susergame dažniau ne virusų prigriebti, o paprasto šaltuko. Dažniausiai nušąla atviros kūno vietos: veidas, rankos, ausys. Nors avime batus, tačiau dėl per ankštos ar šlapios avalynės dažnai sušąla ir kojos.

 

Žiemą reikia pasirūpint ir mažais, ir jau užaugusiais vaikais

Norint išvengti nesibaigiančių ligų svarbu grūdintis nuo pat mažens. Tad vengti šaltesnio oro nereikėtų – tinkamai aprengus, atviras odos vietas patepus kremu lauke vaikams pramogauti būtina. Juk būtent žiema, jos teikiami malonumai vaikams sukelia daugiausia džiaugsmo. Tačiau šiuolaikinės mamos savo atžalas su šiuo metų laiku supažindina pro... langą, taip atimdamos iš mažųjų daug džiugių emocijų.

Labiausiai turėtumėm saugoti jautrią ir švelnią vaikų odelę – ji gali skaudžiai nukentėti net nuo žvarbesnio vėjo, drėgno ir šaltesnio oro. Prieš einant į lauką veidą, rankas rekomenduojama patepti riebiu, specialiai nuo šalčio ir žvarbaus vėjo saugančiu kremu. Tačiau tai daryti reikėtų prieš valandą ar pusvalandį, kad jo veikliosios medžiagos spėtų įsigerti į odą, o ne užšaltų ant veido išėjus į neigiamą temperatūrą. Būtent dėl neįsigėrusios kremo oda vėliau gali pleiskanoti. Nepamirškite lūpų – mažieji mėgsta jas laižyti, o nuo to lūpos skeldėja, dar labiau džiūva ir trukinėja iki žaizdelių.

Daugiausia rūpesčių kelia patys mažiausieji, kurie lauke nejuda ir todėl jiems būna šalčiau. Ilgesni pasivaikščiojimai su vaiku iki 1 metų amžiaus rekomenduojami tada, jei lauke ne žemesnė nei – 10 temperatūra. Vaikučiui reikėtų uždėti dvejas – plonesnę medvilninę ir storesnę – prie galvytės prigludusias kepures. Rengiant jį geriau vengti sintetinių drabužių, kurie nesuteikia šilumos, su jais dažniau prakaituojama ir dėl to sušąlama. Vyresnieji, intensyviai judantys ridenant sniego rutulius ar tempiant roges, nemėgsta būti daug prirengti, nes tai riboja judesius. Taigi, mieli suaugusieji, tikrai mažiau ginčų bus, jei aprengsite didžiuosius sniego karų dalyvius šiltais, tačiau laisvesniais rūbais. Pakankamai vietos turėtų būti ir vaiko batuose – suspaustos, o jei dar ir sudrėkusios, kojytės nejaučia kada joms šalta. Ant veidelio užrištas šalikas – irgi ne mėgiamiausias vaikų aksesuaras. Ir ne be reikalo – pro sudrėkusį šaliką kvėpuoti vaikui nėra sveika. Nuo jo kankinasi ir oda - parausta, ima pleiskanoti.

Besivaikydami mados ar nenorėdami pasirodyti „mažais mamytės vaikučiais“ dažnai šąla paaugliai ir jaunimas. Jie nemėgta kepurių, todėl nukenčia ne tik ausys, bet ir smegenys, šąlančias rankas nuolat slepia kišenėse, nes pirštinės pamestos, plonos kelnės tik dengia, tačiau nešildo kojų. Atskira tema yra merginos, kurios, nežiūrint į metų laikus ar oro sąlygas, dėvi trumpus sijonus, plonas pėdkelnes ir taip nušąla kelių odą, ji tampa šiurkšti. Dėvint paskutinį mados klyksmą atitinkančią trumpą, klubų nedengiančią striukę galima ne tik susirgti chroniškais uždegimais, tačiau ir visam gyvenimui likti nevaisingai.

 

Ypatingos apsaugos reikalauja veidas ir rankos

Kaip sakoma: „Nebūna blogo oro, o tik prasta apranga“. Taigi, tinkamai apsirengę galim, kaip teigė animacijos herojus, nors ir į šiaurę dumti. Bet kaip apsaugoti veidą? Jo odai, lūpoms, rankoms žiemą tenka atlaikyti didžiausius išbandymus ne tik lauke, bet ir patalpose. Net vieną kartą nušalus odą jautri temperatūros svyravimams ji gali likti visam gyvenimui. Gerokai „pakąsta“ šalčio nosis ilgą laiką aplinkiniams gali „pasakoti“ apie ne itin teigiamą jūsų gyvenimo būdą.

Nors termometras nerodo didelio šaltuko, tačiau mūsų odai pavojinga ne vien minusinė temperatūra. Jai šiuo metu laiku reikia išskirtinės priežiūros. Odai tenka iškęsti ir šaltį lauke, ir sausą bei šiltą orą patalpose. Būtent šis temperatūrų skirtumas ją išvargina: tampa sausa, jautri, šerpetoja. Einant į lauką veidą tepkite riebesniu, geros kokybės maitinamuoju kremu, nepamirškite jais kasdien palepinti ir kūno. Makiažo valikliuose ir prausikliuose turi būti kuo mažiau alkoholio, kuris dar labiau dirgina ir sausina odą.

Greit nušąla ir rankų oda, kuri ilgam laikui lieka paraudusi. Užtenka vieno vienintelio karto be pirštinių ir vėliau ilgai nuo aplinkinių akių teks slėpti rankas. Blogiausia, jog pats žmogus kai šalta nepastebi pakitimų, tačiau tada oda pabąla ir tampa nejautri. Kad kuo mažiau pakenktų šaltis, būtina tas vietas švelniai trinti suaktyvinant kraujotaką (tačiau ne šiurkščia pirštine ar sniegu). Jei pavyktų greitai rasti šiltą patalpą, patariama rankas palaikyti šilto vandens vonelėje.

 

Parengė Ligita Šoliūnienė

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.