Smaller Default Larger

Kaip tėvai turėtų pasirūpinti savimi

 

Tikriausiai teko girdėti, kaip stiuardesė, lėktuve pateikianti saugumo instrukcijas, sako: „Jei su jumis skrenda vaikas, deguonies kaukę pirmiausia užsidėkite sau, o po to uždėkite vaikui...“.

 

Norėdami tinkamai rūpintis savo vaiku, turite mokėti pirmiausia pasirūpinti savimi ir savo gerove, kad būtumėte pajėgūs atlaikyti įvairius iššūkius, kuriuos teks patirti auginant vaiką. Turite būti pakankamai geros sveikatos, turėti tvirtą ekonominį pagrindą, gerus bendravimo įgūdžius ir gebėti išlaikyti emocinę pusiausvyrą, kad išliktumėte geranoriški, kantrūs ir mylintys savo vaiką tėvai. Auginantiems vaikus tėvams reikia labai daug švelnumo, kantrybės ir sveikatos. Reikia aplinkinių paramos ir žinių, reikia gebėjimo pasirūpinti savimi. Svarbu rūpintis vaiko poreikiais, tačiau tėvų poreikiai yra ne mažiau svarbūs. Sunku rūpintis vaiku, kai esi neišsimiegojęs, pervargęs ir alkanas. Nuo tėvų fizinės, emocinės ir dvasinės gerovės priklauso ir vaiko gerovė bei raida.

 

Kai ko nors nuolat atsisakome ir visą savo energiją bei laiką skiriame tik vaikui, apleisti mūsų norai ar poreikiai suintensyvėja. Jei nuolat tinkamai nepavalgome, neišsimiegame ar nepailsime, pradedame jausti mieguistumą, nuovargį, energijos trūkumą ar net tingumą. Jei apleidžiame emocinius priklausymo, meilės, pagarbos, savigarbos poreikius, tai yra, neskiriame laiko pasikalbėjimui, pasiguodimui, pasidžiaugimui ir pasimėgavimui savo, kaip suaugusiųjų, tarpusavio santykiais, neleidžiame sau ar pamirštame savo mėgstamus užsiėmimus, tuomet vis labiau norime kitų pripažinimo, patvirtinimo, jaučiamės nesaugūs ir nerimastingi. Visa tai trikdo mūsų dvasios pusiausvyrą ir ramybę, darosi vis sunkiau elgtis su savo vaiku nesavanaudiškai, geranoriškai, pradeda trūkti kantrybės ir atlaidumo jam. Imame reikalauti, kad mūsų poreikius patenkintų kiti – sutuoktinis/-ė, partneris/-ė ar vaikas. Patys jaučiamės vis mažiau pajėgūs apsispręsti, pasirūpinti savimi, tampame vis labiau priklausomi nuo aplinkos, pavyzdžiui, kai ilgiau nepavyksta nuraminti verkiančio kūdikio, imame panikuoti ir kaltinti save; kai vyras kartais ilgiau užtrunka darbe, moteris ima nerimauti ir galvoti, kad jam nerūpi šeima ir/ar jis jos nebemyli, todėl, jam grįžus, pasipila kaltinimai; kai žmona atsisako mylėtis, nes jaučiasi pavargusi, užuot pagalvojęs,  kaip jai padėti, vyras supyksta ir galvoja, kad gimus vaikui, ji jo nebemyli. Tokios mintys kelia įvairiausių jausmų – nuo pykčio ar nusivylimo iki liūdesio ir bejėgiškumo – kurie veikia mūsų elgesį, dėl to imame atkakliai reikalauti arba vengiame ir atsitraukiame. Užuot nusiraminę, imame purtyti verkiantį kūdikį ar ignoruoti jo verksmą; užuot paklaususios vyro, kaip jam sekėsi darbe, galime ignoruoti jį ir praeiti pro šalį; užuot apkabinę žmoną, galime piktai jai mestelti „ir vėl surūgusi“.

 

Nepatenkinti mūsų poreikiai dažnai atveda prie vis stiprėjančių lūkesčių ir iš to augančio nepasitenkinimo santykiais, taip palaipsniui užsimezga nesveiki bendravimo būdai šeimoje.

Ir priešingai, mūsų poreikių tikrasis patenkinimas visada sustiprina mus, leidžia atsikratyti nereikalingos įtampos, nuovargio, suteikia ryžto, pasitikėjimo savimi ir leidžia tinkamai rūpintis artimaisiais žmonėmis.

 

Ką daryti?

- Pirmiausia pasirūpinkite savo fizine sveikata: stenkitės sveikai maitintis, pailsėti ir išsimiegoti.

- Skirkite dėmesio ne tik vaikams, bet pasilikite laiko ir savo, suaugusiųjų – vyro ir moters – gyvenimui.

- Raskite laiko savo pomėgiams, pavyzdžiui, jei patinka klausytis muzikos, tai žaisdama su kūdikiu galite jos ir pasiklausyti; jei pasiilgote draugės, tai paprašykite vyro, kad valandėlę pabūtų su vaiku, ir pasimatykite su ja; jei norite, kad jus pabučiuotų, tai taip ir pasakykite žmonai ar vyrui.

 

Parengė šeimos psichoterapeutė Roma Šerkšnienė, www.ssinstitut.lt

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.