Smaller Default Larger

Sveiko žmogaus kodas

 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) kaip vieną iš valstybės prioritetų nuolat akcentuoja sveikos gyvensenos skatinimą, sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, ragindama daugiau dėmesio skirti lėtinių neinfekcinių ligų (širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, piktybinių navikų, cukrinio diabeto, kvėpavimo organų ligų) profilaktikai.

 

Ligoms ir mirtims galima užkirsti kelią

Kasmet nuo šių ligų pasaulyje miršta apie 36 mln. žmonių − tai sudaro 63 proc. visų mirčių. Daugiausiai mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų – net 17 mln., onkologinių ligų – 7,6 mln., kvėpavimo organų ligų – 4,2 mln. ir diabeto – 1,3 mln. Europoje lėtinės neinfekcinės ligos sukelia 86 proc. visų mirčių.
Daugeliui ligų ir net mirčių galima užkirsti kelią. Gera sveikata neegzistuoja savaime. Žmogus pats turi ja nuolat rūpintis. Kaip sakė Bodo Werner, „Sveikata yra dovana, kurią reikia pasidovanoti sau pačiam“. Pasak mokslininkų, sveikatą labiausiai lemia gyvenimo būdas. Net 50 proc. ji priklauso nuo mitybos, 20 proc. − nuo aplinkos užterštumo, 20 proc. – nuo paveldimumo ir tik 10 proc. – nuo medicininės pagalbos. PSO duomenimis, vien sveikai maitinantis galima būtų išvengti 90 proc. antrojo tipo diabeto, 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų ir net 30 proc. vėžinių susirgimų.
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos iki šiol vis dar dominuoja Lietuvos sergamumo ir mirtingumo struktūroje. Todėl visiems, kurie nori išvengti šių ligų, Europos kardiologų draugija rekomenduoja laikytis sveiko žmogaus kodo 035 140 530.
0 – reiškia, kad negalima surūkyti nė vienos cigaretės, cigaro, cigarilės, net ir kaljano. Statistiniai duomenys skelbia, kad pasaulyje nuo rūkymo kasmet miršta apie 3 milijonai gyventojų, o tai - praktiškai vos ne visa Lietuva.
3 – reiškia, kad tiek kilometrų kasdien pėsčiomis greitu žingsniu kiekvienas iš mūsų turi nueiti. Kaip alternatyvą specialistai siūlo ėjimą kartais pakeisti vidutinio intensyvumo fizine veikla, kurios trukmė turėtų būti bent 30 min.
5 – reiškia, kad kasdien turime suvalgyti po 5 porcijas vaisių ir daržovių. Viena porcija yra santykinis produkto kiekis – obuolys, kriaušė, apelsinas ar apie 100 g salotų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvalgyti bent po 400 g įvairių vaisių ir daržovių, išskyrus bulves. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad taip maitinasi tik apie 3 proc. Lietuvos gyventojų.
140 – reiškia, kad sistolinis arterinis kraujo spaudimas turi būti mažesnis nei 140 mmHg. Arterinė hipertenzija pažeidžia pagrindinius gyvybinius organus ir skatina ligas, kurios lemia didžiausią sergamumą ir mirštamumą. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas yra laikomas vienu iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu, kuris nulemia ankstyvą mirtį. Jis pažeidžia širdį, akis, inkstus ir kitus organus.
5 – reiškia, kad bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje turi būti ne didesnė kaip 5 milimoliai litre. Cholesterolis yra balta, riebi, panaši į vašką, netirpi nei vandenyje, nei kraujyje medžiaga. Jis reikalingas ląstelių struktūrai, hormonų ir tulžies rūgščių susidarymui. Tačiau mokslininkai nustatė, kad bendrojo cholesterolio koncentracijai kraujyje padidėjus vos 1 proc., rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja net 2 proc.
3 – reiškia, kad mažo tankio lipoproteinų MTL („blogojo cholesterolio“) koncentracija kraujyje turi būti ne didesnė kaip 3 milimoliai litre. Kadangi cholesterolis yra netirpus, kraujotakos sistema jis keliauja tik lipoproteinų dėka. Pagal tankį lipoproteinai yra suskirstyti į didelio ir mažo tankio. Didelio tankio lipoproteinai perneša cholesterolį iš periferinių audinių į kepenis (20 proc.), iš kurių jis pašalinamas su tulžimi. Mažo tankio lipoproteinai – iš kepenų į periferinius audinius ir kraujagyslių sieneles (80 proc.), todėl jie ir vadinami „bloguoju cholesteroliu“.
0 – reiškia, kad neturi būti antsvorio ir cukrinio diabeto, kadangi šie abu faktoriai tarpusavyje yra glaudžiai susiję. Mokslininkai nustatė, kad nuo perteklinių 10 kg svorio sistolinis kraujo spaudimas padidėja 6,5 mm Hg. Norint apskaičiuoti ir įvertinti savo svorį, galima panaudoti vadinamuoju kūno masės indeksu (KMI).
KMI = svoris (kg)
Ūgis (m)2
– jeigu KMI < 18,5 – svoris nepakankamas,
– jeigu KMI =18,5−24,99 – svoris yra normalus,
– jeigu KMI > 25−29,99 – nedidelis antsvoris,
– jeigu KMI > 30 – nutukęs ir yra didelė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis.
Kardiologai siūlo dar vieną labai paprastą būdą, kaip galima sužinoti savo antsvorį. Tam tereikia turėti centimetrą ir išmatuoti savo liemenį. Moterų jis neturėtų būti didesnis nei 88, o vyrų − 102 centimetrai.

Nepakankamai rūpinamės sveikata

Vienas pagrindinių šiuolaikinės visuomenės siekių yra ne tik įveikti ligas, bet ir surasti bendrą dvasinę pusiausvyrą, kuri yra geros nuotaikos, savijautos bei sveikatos sąlygaPSO, ragindama daugiau dėmesio skirti lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, į pirmąją vietą iškelia sveikos gyvensenos ugdymą. O sveika gyvensena prasideda nuo kiekvieno iš mūsų noro gyventi sveikai ir rūpintis sveikata ne tada, kai susergame, o kai dar galime koreguoti tam tikrus savo sveikatos rodiklius.

Liucija Urbonienė

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Sveikatos mokyklos
Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus
visuomenės sveikatos administratorė

 

 

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.