Smaller Default Larger

Kaip pažinti ir nugalėti gripą?

Ruduo – gražus, spalvingas metų laikas. Tačiau, ateidamas pas mus, jis atneša įvairių sezoninių ligų. Viena iš jų – gripas. Tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdingas trumpalaikis karščiavimas, organizmo apnuodijimas ir kvėpavimo takų uždegimas. Norint jo išvengti, pirma reikia jį geriau pažinti. Apie tai kalbamės su šeimos gydytoja Rita Masilioniene.

 

 

- Gripas – kokia tai liga?

- Gripas yra viena rimčiausių ir labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų. Tai ūminė, virusų sukeliama liga, plintanti epidemijomis arba pandemijomis (pandeminis gripas kartojasi kas 35 - 40 metų). Kiekvienais metais pasikartojančių gripo epidemijų metu sunkiomis gripo infekcijos formomis pasaulyje suserga apie 3 milijonus žmonių, 250 – 500 tūkstančių ligonių miršta. Skiriamasis gripo bruožas yra staigi ligos pradžia: aukšta kūno temperatūra, raumenų skausmai.

 

- Kodėl susergama gripu?

- Atvėsus orams, organizmas tampa nebe toks atsparus, kaip vasarą. Šaltis, staigūs drėgmės ir aplinkos temperatūros svyravimai organizmui sukelia tam tikrą stresą ir tai padidina imlumą infekcijoms. Visa tai silpnina imuninę sistemą. Medikai teigia, kad gripu dažniausiai užsikrečiama kvėpuojant oru, kuriame yra mikroskopinių lašelių su gripo virusu. Užsikrėtęs ar jau sirgdamas žmogus platina gripo virusą ir gali užkrėsti kitus. Labai didelis ir svarbus vaidmuo tenka vaikams, nes jų aktyvumas yra didelis. Jie, būdami darželiuose, mokyklose, įvairiuose popamokiniuose būreliuose, didžiąją dienos dalį praleidžia su kitais vaikais. Taip pat itin didelį pavojų kelia ir lengvomis gripo formomis sergantys asmenys, kurie sirgdami bendrauja su aplinkiniais. Iš asmens, kuris yra infekuotas, gripo virusai išsiskiria per kvėpavimo takus su seilių lašeliais. Gripu susirgti gali bet kuris žmogus. Dažnai žmonės galvoja, kad jie niekada neserga šia liga, tačiau tokie asmenys gali sirgti lengva gripo forma ir kartais visiškai nejausti simptomų. Tokių asmenų organizme, jeigu jie iš tiesų yra užsikrėtę, vyksta infekcinis gripo procesas, jų kvėpavimo takų gleivinėse randama pakitimų, kurie yra būdingi gripui. Jie kelia pavojų aplinkiniams, nes išskiria virusą į aplinką. Jeigu užsikrečiama nepalankiu metu (pervargus ar sergant kokia nors kita liga), gali vystytis simptominės ar net labai sunkios gripo formos.

 

- Kokie šios ligos simptomai?

- Dažniausiai ši liga prasideda staiga. Gripą rodo šie simptomai:

· pakyla aukšta temperatūra (aukštesnė, nei 39oC);

· atsiranda silpnumo jausmas;

· krečia šaltis;

· prasideda galvos ir raumenų skausmai, dažnai vadinami „kaulų laužymu“;

· gerklės peršėjimas;

· galimi akių skausmai bei jautrumas šviesai;

· galvos skausmai;

· sausas kosulys;

· galimas apetito praradimas;

· vėmimas;

· viduriavimas;

· pilvo skausmai;

· kliedėjimas (kai pakyla labai aukšta temperatūra);

· nemiga;

· rečiau būna sloga.

Ūmus ligos periodas trunka maždaug 3 - 7 dienas. Gripo simptomai pasireiškia praėjus 5 – 7 dienoms po kontaktavimo su ligoniu.

 

- Kaip gydyti gripą?

- Pajutus gripo simptomus reikia kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs gydymą. Pirmomis dienomis patartina pagulėti lovoje. Jei nebūna sunkių gripo komplikacijų, liga praeina per savaitę. Atsiradus gerklės skausmui, reikia skalauti vandenyje ištirpinta druska. Skausmą numalšinti padės gėrimas su medumi ir citrina. Sergant gripu, jeigu temperatūra neviršija 38,5º C, vaistų, mažinančių kūno temperatūrą, vartoti nereikėtų, nes temperatūra yra normali organizmo gynybinė reakcija. Tuo metu yra gaminamas interferonas - natūrali priešvirusinė medžiaga. Jeigu temperatūra viršija 38,6º C, tada ją būtina mažinti. Ligoniui būtina vartoti kuo daugiau skysčių: arbatos su citrina, mineralinio vandens. Taip pat naudinga gerti vitaminą C, karštos liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų ar čiobrelių arbatos, kurios skatina prakaitavimą. Labai svarbu kelis kartus per dieną vėdinti ir drėgnai valyti ligonio kambarį. Jeigu kamuoja kosulys, patariama vartoti eukalipto ar mėtų aliejaus, kurio galima nusipirkti vaistinėse. Šiuos vaistus reikia kvėpuoti per inhaliacijoms skirtus aparatus. Pasveikti padeda ir citrininės melisos arbata, kurios reikia gerti savaitę po puodelį kiekvieną dieną. Epidemijos metu galima pradėti naudoti homeopatinius preparatus.

Kai kurie mėgsta iškart gydytis antibiotikais. Tačiau juos galima vartoti tik gydytojui paskyrus ir laikantis nurodymų dėl gydymo trukmės, dozių ir t.t. Antibiotikai ligoniui, susirgusiam gripu, nepadės pasveikti, nes jie gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas. Jeigu antibiotikai vartojami neteisingai, jie naikina gerąsias organizmo bakterijas.

 

- Kokios galimos gripo komplikacijos?

- Kitaip nei kiti peršalimo virusai, gripas gali pasiekti smegenis, plaučius ar širdį ir sukelti komplikacijų, pavojingų gyvybei. Jeigu įvyksta gripo komplikacijos, lengva kvėpavimo takų infekcija gali virsti sunkiu plaučių uždegimu arba gali išsivystyti antrinių komplikacijų, kurios kartais baigiasi mirtimi. Tokios komplikacijos daug dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie turi lėtinių sveikatos sutrikimų. Kitos dažnos gripo komplikacijos yra bronchitas ir sinusitas. Kartais pasitaiko ir ausies uždegimų. Galimas širdies raumens uždegimas (miokarditas), centrinės nervų sistemos susirgimai – virusinis encefalitas, taip pat meningitas (galvos smegenų ir galvos dangalų uždegimai).

 

- Ką daryti, kad išvengtume gripo?

- Norint išvengti gripo ar peršalimo, ypatingai svarbu stiprinti imuninę sistemą. Tą padaryti padės maistas, kuriame gausu vitaminų. Taip pat reikia gerti kuo daugiau skysčių. Labai svarbi bendroji sveikatos būklė, todėl privalu dažnai plauti rankas arba naudoti dezinfekuojančias priemones rankoms, aktyvinti kraujotaką: praustis kontrastiniame duše ar kaitintis pirtyje. Nuo gripo taip pat apsisaugoti padės fizinis aktyvumas, patartina kartas nuo karto atlikti atsipalaidavimo pratimus. Būtina pasirūpinti sveikata, stengtis valdyti stresą bei gerai išsimiegoti. Siaučiant gripo epidemijai, siūloma vengti masinių žmonių susibūrimo vietų. Didesnė rizika užsikrėsti atsiranda tada, kai žmogus būna uždaroje erdvėje, pavyzdžiui, autobuse, troleibuse, traukinyje, lifte ir t.t. Kaip jau minėjome, svarbiausia yra vengti kontakto su sergančiais žmonėmis. Jei užsikrėtęs žmogus kosėja, čiaudi, jo platinamas virusas išlieka ore ar ant paviršių 2 – 8 valandas, tad kosint ar čiaudint privalu užsidengti nosį ar burną. Reiktų stengtis kuo daugiau būti lauke, nes būnant gryname ore gripu užsikrėsti praktiškai neįmanoma. Jeigu yra jaučiami gripo simptomai, reikia laikytis mažiausiai vieno metro atstumu nuo kitų žmonių.

Dar vienas būdas išvengti gripo – skiepai. Tai bene efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepytis rekomenduojama kasmet prieš prasidedant epideminiam gripo laikotarpiui, todėl tinkamiausias metas yra spalis ir lapkritis. Skiepai yra kur kas pigesni, nei gydymas susirgus.

 

"Mama ir tėtis" inf.

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.