Smaller Default Larger

Saikingai vartokime saldumynus

Vaikai yra viena jautriausių mūsų visuomenės grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis, todėl yra labiausiai pažeidžiama. Lietuvoje atliktų mokinių mitybos tyrimų metu nustatyta, kad nemaža dalis mokinių kasdien vartoja saldumynus. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau – NMVRVI), siekdamas išsiaiškinti, kokia yra Lietuvoje parduodamų saldumynų sudėtis bei koks yra sudedamųjų dalių poveikis vaikų sveikatai, atliko saldumynų sudėties ir maisto priedų, rizikos vaikų sveikatai vertinimą. 

Skaityti daugiau...

Mažakraujystė – pavasario palydovė

Anemija vystosi dėl geležies, vitamino B12 arba folinės rūgšties stokos. Geležies stokos mažakraujystė yra labiausiai paplitusi – ji sudaro net 80 procentų atvejų. Geležis yra svarbi hemoglobino dalis, tad jos trūkstant sumažėja ir hemoglobino, ir eritrocitų gamyba. Geležies stoka gali atsirasti nepakankamai jos gaunant su maistu. Ypač dažnai tai atsitinka pavasarį. Artėjanti anemija ilgai neparodo jokių akivaizdžių ženklų. Žmogus gali greičiau pavargti, būti dirglesnis, šiek tiek blyškesnis. Prie mažakraujystės ilgą laiką organizmas sugeba prisitaikyti. Dirbti dar įstengiama turint tik trečdalį reikiamos kokybės kraujo, bet stipresnis fizinis krūvis išveda iš pusiausvyros, sutrinka širdies ritmas, endokrininių liaukų veikla, virškinimas, nervų sistema.

Skaityti daugiau...

Jei žodžiai nedvelkia gaiva...

Iš burnos sklindantis prastas kvapas – dažna problema. Blogiausia yra tai, kad patys galime nė nepajausti, jog iškvepiamas oras skleidžia nemalonų kvapą mūsų pašnekovams. Taip yra todėl, kad priprantama prie savo kvapų. Nuo prasto burnos kvapo kenčia daugiau nei devyniasdešimt milijonų žmonių. Dažniausiai nemalonų burnos kvapą sukelia maisto likučiai, įstrigę dantų tarpuose, ir besidauginančios bakterijos, kurios kaupiasi ant liežuvio paviršiaus ir gerklėje. Bakterijų atsiranda tuomet, kai burnos higiena nėra pakankamai prižiūrima. Žinoma, nemalonus kvapas gali atsirasti ir dėl nesveikų dantų ar dantenų, taip pat ir kitų rimtesnių ligų.

Skaityti daugiau...

Šaltis kanda į nosytę

Mūsų lietuviškoji žiema retai tikraisiais žiemiškais malonumais palepina. Juk kaip maži vaikai laukiam kada žemė pabals nuo sniego, ledas taps tinkamas „pravėdint“ pačiūžas, o milžiniškos pusnys viliote vilios į jas „niurktelti“. Dažniausiai tenkinamės žvarbiais vėjais, batus permerkiančia pliurzyne, bet ne tikruoju žiemišku speigu. Tačiau sušalti galima net ir tuomet, kai lauke pučia vėjai ir drėgna. Suprantama, kad šalta tada, kai esame netinkamai apsirengę, tačiau šaltis, anot medikų, dažniau skverbiasi prie tų, kurie alkani, nusilpę, pavargę. O tuomet ir susergame dažniau ne virusų prigriebti, o paprasto šaltuko. Dažniausiai nušąla atviros kūno vietos: veidas, rankos, ausys.

Skaityti daugiau...

Būkime sveiki

Žmogaus virškinamajame trakte gyvena daugiau nei 1000 įvairių rūšių bakterijų ir grybelių. Iš kurių 40 50 sudaro 99 proc. visų mikroorganizmų. Ši mikrobiota ne tik veikia tarpusavyje, bet ir tiesiogiai lemia virškinamojo trakto darbą bei imuninės sistemos aktyvumą. Dėl įvairių priežasčių pasikeitus žarnyno mikrobiotos balansui, sutrinka jo veikla. Bene didžiausia priežastis, dėl ko stringa virškinamojo trakto veikla antibiotikai.  Nemažesnė bėda kūdikių pilvo diegliai. Dėl jų kenčia apie 70proc. mažylių.  Dar vienas negalavimas, dėl kurio sutrinka virškinamojo trakto veikla rota viruso infekcija. Apie pagalbą, sutrikus žarnyno darbui, kalbamės su Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Pediatrijos centro gastroenterologu docentu Vaidotu Urbonu.

Skaityti daugiau...

Komentuok

Free and Commercial Modules by Kasey Moore.